Brangiausių pasaulio kariuomenių galią lemia ne tik pinigai ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės visuomet buvo ir kol kas lieka svarbiausiu karinio aparato komponentu. Tačiau neatmetama, jog ateityje kariniai veiksmai taps karinės robotizuotos technikos susirėmimu ar apskritai pereis į kibernetinę erdvę.
Nors karinės technologijos progresuoja ir veikti leidžia iš nuotolio – kad ir sėdint prie kompiuterio, karinėms užduotims vykdyti kaip ir prieš tūkstančius metų, taip ir šiandien pasitelkiami gyvūnai. Jų vaidmuo kai kuriuose kariniuose veiksmuose būna itin svarbus. Pavyzdžiui, kai reikia pergabenti krovinius, kalnuotose vietovėse , kariniuose tyrimuose ar ieškant povandeninių minų.
Arkliai, šunys armijoje nestebina. Nuo seno kariauja ir kupranugariai.
Bet istorijoje būta atvejų, kai į karinius konfliktus įtraukti ir kitokie gyvūnai. Indijos, Asirijos ir Kinijos armijose kovojo Indijos drambliai. Aleksandras Makedonietis buvo pirmasis europietis, kuris stojo į kovą su drambliu. Prieš šiuos gyvūnus jis kovojo kiaulėmis, mat manyta, kad drambliai kiaulių bijo. Daugelyje pasaulio armijų su kariais keliauja ir asilai, lamos, mulai. Šie gyvūnai vertinami už ištvermę ir gebėjimą lengvai judėti ten, kur nepraeis jokia technika.
Nuo Antikos laikų priešui pulti pasitelktos ir bitės. Šiandien jų turi JAV armija: dėl unikalių bičių gebėjimų skirti kvapus, jos naudojamos sprogmenims aptikti. Jonvabalius Pirmajame pasauliniame kare naudojo pasišviesti. Jūrų liūtai šiandieninėje JAV armijoje saugo laivus ir uostus nuo priešų narų ir ieško povandeninių minų. Delfinų gebėjimai leidžia aptikti dugnines minas net po storu dumblo sluoksniu. 2003 m., per karą Irake, Persijos įlankoje, amerikiečiams delfinai padėjo surasti 100 minų.
Dėl to šiais metais Rusija atidėjo 1,75 mln. rublių tam, kad įsigytų penkis delfinus afalinas. Dar 1,49 mln. rublių skyrė penkioms makakoms rezusams pirkti.
Kai kurie karybos teoretikai mano, kad gyvūnai – technologinio karo ateitis. Šiuo atveju pirmiausia reikėtų kalbėti apie vabzdžius, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis ginklas ir kaip žvalgybos priemonė. Pastaruoju atveju omenyje turimi visiškai mechanizuoti vabzdžiai.
Ne branduolyje galia
Karas susigrąžino kasdienio pasaulio politikos fono poziciją. Šiandienos pasaulyje konfliktų daugėja, kinta jų charakteris, kovojančių šalių tikslai. Tuo pačiu įprastiniai instrumentai agresijai atremti, tokie kaip branduolinis ginklas, netenka savo svorio, tačiau lieka sunkiu akmeniu nacionaliniams biudžetams.
2015 m. duomenimis JAV išlaikyti vieną branduolinę galvutę kainavo 1,8 mln. JAV dolerių, o išlaikyti ir aptarnauti visą strateginių branduolinių pajėgų infrastruktūrą – per 20 mlrd. JAV dolerių.
Analogiškai Rusijoje šis rodiklis skirtingais vertinimais siekia 10-15 mlrd. JAV dolerių. Iš viso branduolinio klubo nariai per metus tam, kad išlaikytų savo arsenalą, išleidžia 100 mlrd. JAV dolerių. Ekspertai įspėja, kad gausėjant konfliktų ir keičiantis jų kokybei, tiesiogiai ar netiesiogiai į mūšius įtraukiant daugiavalstybines koalicijas, gali išsibalansuoti nusistovėjusi saugumo užtikrinimo konfigūracija.
Itin tikslūs ginklai ir priešraketinės gynybos sistemos menkina branduolinių jėgų svarbą, suvaidinusių stabilizuojantį vaidmenį šaltojo karo metu, o tai teoriškai įmanomu padaro nebranduolinį karinį konfliktą tarp galingųjų valstybių.
Priešingai, grįžimu į Šaltojo karo laikus tapo didžiųjų branduolinių valstybių dalyvavimas lokaliuose konfliktuose per savo sąjungininkus, kaip kad įvyko Sirijoje.
Tačiau šiandien kariaujančioms šalims paprastai rūpi ne užgrobti priešininko teritoriją, o išgauti informacijos ir kontroliuoti jos srautą. Sėkmingai įvykdytos kibernetinės blokados turėtų pakakti tam, kad pakriktų šalies priešininkės komunikacijos ir būtų galima skelbti pergalę. Atsižvelgiant į tai, kiek orbitoje lekia karinių palydovų, tokiai perspektyvai pasirengusiuos tik trys šalys: Rusija, JAV ir Kinija.
