Nuo vilko ant meškos? Skelbiama, jog JAV bėga iš Turkijos su visais branduoliniais ginklais (7)
Jungtinės Valstijos pradeda perkelti Turkijoje dislokuotus branduolinius ginklus į Rumuniją, pašlijus Vašingtono ir Ankaros santykiams, paskelbė internetinis leidinys „EurActiv“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir politiniu atžvilgiu.
Kaip rašo „EurActiv“, neseniai paskelbtoje Stimsono centro, Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto, ataskaitoje nurodoma, kad Jungtinėse Valstijos dar nuo Šaltojo karo laikų laikė apie 50 taktinių branduolinių užtaisų didelėje Indžirliko oro pajėgų bazėje, esančioje maždaug už 100 km nuo sienos su Sirija.
Po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo Ankaros vyriausybė uždraudė amerikiečių lėktuvų skrydžius iš tos bazės ir į ją, o vėliau suėmė bazės vadą, įtariamą ryšiais su pučo organizatoriais.
Ataskaitoje sakoma, kad nėra aišku, ar JAV sugebėtų išsaugoti Indžirlike laikomų branduolinių ginklų kontrolę, jeigu Turkiją apimtų ilgalaikis pilietinis konfliktas.
Kitas „EurActiv“ šaltinis sakė, kad po sužlugdyto perversmo JAV ir Turkijos veiksmai smarkiai pašlijo, todėl Vašingtonas nebenori patikėti Ankarai saugoti branduolinių ginklų. Šaltinis pridūrė, kad tie užtaisai perkeliami į Deveselu bazę Rumunijoje.
Deveselu bazė taip pat yra pasirinkta vieta, kur bus dislokuojami JAV priešraketinės gynybos sistemos elementai, nors dėl šio žingsnio griežtai protestuoja Rusija. Pentagono veikla bazėje paskatino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pareikšti, kad nuo šiol Rumunija supras, ką reiškia būti taikiniu.
Per Šaltąjį karą Rumunija buvo Sovietų Sąjungos partnerė, bet joje niekada nebuvo dislokuojami branduoliniai ginklai, pažymėjo „EurActiv“.
Jeigu pranešimai apie JAV taktinių branduolinių ginklų dislokavimą netoli Rusijos sienų pasitvirtintų, Maskvos priešprieša su Vakarų šalimis gali tapti dar labiau įtempta. Sovietų branduolinių raketų dislokavimas Kuboje 1962 metais žymėjo Šaltojo karo momentą, kai Vakarų šalys ir Maskva buvo labiausiai priartėjusios prie didelio branduolinio karo.
Tačiau pati Rumunija kategoriškai neigia Briuselio naujienų portalo informaciją, kad Jungtinės Valstijos perkelia taktinį branduolinį ginklą į savo bazę šioje šalyje iš Turkijos.
„Kategoriškai neigiame. Viskas, ką galiu pasakyti, kad dėl to nebuvo jokių diskusijų, politinių ar specialistų lygmeniu. Nėra jokių planų. Taigi vienintelė mūsų reakcija – tai tik spėlionės“, – gynėsi Rumunijos nacionalinės gynybos ministras Mhnea Motocas.
NATO žinios nekomentuoja, bet nurodo, kad Aljansas įsipareigojo taktinį branduolinį ginklą laikyti saugiai.
Taktinis ginklas Europoje dislokuotas per Šaltąjį karą, kai turėjo padėti Amerikai atsverti Sovietų Sąjungos įprastinės ginkluotės pranašumą. Vašingtonas niekada viešai nepripažįsta, kur jis laikomas, bet apsaugos biudžetas skiriamas bazėms Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose. Taip pat Vokietijoje ir Turkijoje – kad Berlynas ir Ankara negalvotų apie savojo branduolinio ginklo kūrimą. Prieš penkiolika metų jie išgabenti iš Graikijos, nepasitikint saugumu.
Manoma, kad Indžirlike bombų yra penkios dešimtys. Bet nėra lėktuvų, galinčių jas nugabenti į taikinį, o ir bazė pavojingai arti Sirijos.
Tačiau dar aštresnė diskusija prasidėjo, kai po perversmo mėginimo santykiai tarp Ankaros ir Vašingtono tapo blogiausiais per pusę amžiaus. Bazei net kelioms dienoms valdžia išjungė elektrą ir nutraukė Amerikos lėktuvų skrydžius bombarduoti islamistų Sirijoje.
