2015 metų Pergalės dienos paradas prikaustė viso pasaulio žvilgsnius. Maskvos gatvėmis riedėjo gausybė naujausios technikos, kuri Rusijos teigimu, jau tuoj turėjo papildyti armijos gretas. Tankai, vikšrinės ir ratinės kovos mašinos, sunkvežimiai, patruliniai automobiliai ir dar daug ko naujo. Tarpe jų buvo kur kas mažiau žiniasklaidos dėmesio sulaukusi „Kurganets-25“, bet turbūt pati laukiamiausia technika Rusijos pėstininkų gretose.

Nestabdomas pėstininkų veržimasis į priekį buvo labai svarbus TSRS karinėje doktrinoje. Jie vieni pirmųjų pasaulyje sukūrė vikšrinę pėstininkų kovos mašiną „BMP“ (rus. Боевая Машина Пехоты). Mobili mašina ne tik priveždavo karius, bet ir dengdavo galinga ugnimi. Pirmieji „BMP-1“ turėjo net 73 mm kalibro pabūklus, kuomet to laikmečio tanko ginklo standartas buvo apie 100 mm. Itin grėsminga parama.

Bėgant laikui buvo tobulinama ginkluotė, patikimumas, bet manevringumas išliko pagrindiniu akcentu už kurį visi vertino šią techniką. Viską pakeitė 1990 metais kilęs Persijos karinis konfliktas aiškiai parodęs technikos trūkumus kuomet susiduriama su šiuolaikiniu oponentu. Daugybė ką tik pagamintų „BMP-3“ buvo sunaikinta amerikietiškomis pėstininkų kovos mašinomis „M2 Bradley“.

Pastarieji buvo lėtesni, sunkesni, aukštesni, gabeno mažiau kareivių. Ginkluoti vos 25 mm pabūklu. Atrodytų tikrai nelygios jėgos, jei ne vienas „bet“. „Bradley“ buvo ginkluotas valdomos „TOW“ prieštankinėmis raketomis. Tiksliai nutaikomos dideliu greičiu sėkmingai medžiojo priešus iš didesnio atstumo nei jie galėjo pataikyti. Manevringumas negelbėjo, o atsakyti nebuvo kaip. Amerikiečiai patyrė kartais mažesnius nuostolius.

Rusijos armijoje šiuo metu turi apie 4000 aktyvių ir bemaž dvigubai tiek sandėliuose įvairių pėstininkų kovos mašinų. Poreikis akivaizdus. Sirijoje, Rusijos kariai patruliuoja su „BTR“ ir „BMP“ mašinomis. Šarvuočiai daug geriau saugo nuo šaunamųjų ginklų atakų aktyvaus konflikto zonoje. Todėl tokios mašinos panaudojimas tikrai būtų dažnesnis negu naujo tanko.

„Kurganets-25“ sukūrė įmonė „Kurganmashzavod“ gaminanti ir „BMP“,  bet tai visiškai nauja platforma, kardinaliai kitokiam karui. „Armatos“ platformos pavyzdžiu konstrukcija – modulinė, t.y leidžianti tos pačios mašinos atliekamas funkcijas pakeisti vos per kelias akimirkas. Užtenka pakeisti kovinį modulį kitu, tarkim cheminės žvalgybos, ir ji jau tinkama kitoms užduotims. Viena mašinos bazė gali atstoti kelias senąsias, skirtingoms užduotims sukurtas, mašinas.

Suplanuota kur kas geresnė įgulos apsauga. Duomenys nėra atskleisti, bet net vizualiai matomos storesnės šarvų plokštės dengiančios šonus. Apie rimtus pokyčius galima spręsti pagal kitas specifikacijas. Suplanuotas 25-28 tonų svoris kuomet senasis „BMP-3“ sveria virš 18 tonų. Akivaizdu, kad toks skirtumas bent dalinai turėjo persikelti į geresnę apsauga.

Numatyta, kad bus daug skiriama gerinti elektroniką, gerinti priešų aptikimą ne vien vizualiais būdais. Suprojektuotas kovinis bokštelis su 30 mm patranka, valdomas nuotoliniu būdu, turintis gabenanti keturias „iššauk ir pamiršk“ tipo prieštankines „Kornet EM“ raketas.

Tačiau pati didžiausia naujovė – įmontuota aktyvi prieštankinė sistema „Afganit“. Radaru nuolat stebima aplinką, automatiškai aptinkamos atskriejančios raketos, savaime aktyvuojama sistema pati sunaikina grėsmę paleisdama skeveldrinius užtaisus. Sistema sukurta specialiai „Armata“ architektūros kovos mašinoms „T-14“ ir „T-15“.

Praktiškai tai reiškia, kad „Kurganets-25“ būtų ginama taip pat kruopščiai kaip ir tankas. Pėstininkų kovos mašinos dažniausiai teturi įmontuotus dūminius užtaisus, kurie paslepia mašiną dūmuose jei aptinka kad į jas taikomasi lazeriu. Uždanga neturi galimybės paveikti atskriejančios raketos. Arba pataikys arba ne.

Norėtą, kad naujasis šarvuotis gebėtų įsibėgėti iki 50 km/h, galėtų plaukti. Iškelti lūkesčiai labai dideli. Atitikti itin sunku. Praktiškai nuo pat pirmojo viešo pasirodymo bei pažado 2017 metais pristatyti galutinį variantą testavimui, apie „Kurganets-25“ nieko naujo nebebuvo pateikia. Ėmė sklisti kalbos, kad projektas tyliai numarinamas. Ką sufleravo Rusijos sudaromi nauji „BMP-3“ užsakymai

Rugsėjo 9-ą, greičiausiai reaguodama į spaudoje pradėjusius sklisti viešus gandus apie projekto nutraukimą, Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad pasirašė sutartį su įmone. 2021 metais turi prasidėti valstybiniai naujojo „Kurganets-25“ bandymai. Per 12 mėnesių technika turėtų būti visapusiškai ištestuota visomis įmanomomis sąlygomis. Tačiau pasirašytuose dokumentuose nėra nė žodžio apie būsimus užsakymus  Sutarta tik kad bus duota laiko ištaisyti pastebėtus trūkumus.

Kas su ja negerai? Įvairūs šaltiniai sako, kad tai kas dabar yra bandoma, vis dar toli nuo galutinio varianto. Sistemose vis dar pilna nesusipratimų, kas nėra nuostabu, nes kiekvienos nauja technika turi savų kaprizų. Galiausiai viena ką mąsto inžinieriai kurdami ir kas kita kai tai tenka naudoti. Tam priimta technika dar ne vienerius metus derinama iki parengiama veikimui pilnu pajėgumu.

Tarp neoficialių versijų minima, kad daug kam iš aukštas pareigas užimančių kariškių nepatinka naujosios mašinos dydis. „Kurganets-25“ aukštesnė, platesnė, sunkesnė už pirmtaką. „BMP“ buvo vos du su trupučiu metro aukščio. Kurganetsas – didesnis taikinys mūšio lauke. Vakarietiško karybos supratimo technika, kuomet rizikuojama gautą šūvį atremti šarvais, saugant įgulą, negu bandyti išvengti pataikymo sukuriant lengviau šarvuotą, bet mažesnio profilio taikinį.

Dar viena priežastimi įvardijama galima kaina. Skaičiuojama, kad „Kurganets-25“ turėtų kainuoti apie 4 milijonus eurų. Naujoji vokiška „Puma“, sukurta 2015 metais, kainuoja nuo 8,5 mln. eurų. 1993 metais sukurti švedų „CV 90“ šiomis dienomis įsigyjami maždaug po 5 mln. eurų . Atnaujintas senas rusų „BMP-3“ kainuoja tik 950 tūkstančius eurų.

Rusams įprasta, jog jų perkama technika net kelis kartus pigesnė negu analogai. Dažnai kaina minima kaip pasididžiavimas sugebėjimu sukurti geriau už pigiau. „Kurganets-25“ kaina gali tapti psichologiniu barjeru, nes kaina Vakarietiška. Tikėtina, kad kūrėjams buvo suteikta paskutinė proga įrodyti vertę iki pametant perspektyvųjį Kurganetsą tarp kitų „bez analog v mire“ projektų turinčių užkariauti pasaulį.

Komentarai ()