[Karšta tema] Kiek skirtingų motyvų pulti Ukrainą jau išvardino Rusijos politikai? Už kaltinimų genocidu ir bandymų atstatyti istorinę teisybę slypi kur kas daugiau (Video) (3)
Po ilgų tikinimų, kad Rusija neketina pulti Ukrainos, Rusija užpuolė Ukrainą. Karinė invazija, kurią Rusijoje draudžiama vadinti karu ar invazija, tęsiasi nuo vasario 24 dienos. Bet kodėl? Kokius tokio teroro motyvus vardina Kremlius?
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai Rusijos invazijos į Ukrainą priežastis vertina įvairiai. Manoma, kad Rusija siekia destabilizuoti Ukrainą taip, kad ši šalis neturėtų galimybių sėkmingai integruotis į Vakarų struktūras. Dažnai minima ir paties Putino asmenybė - jis kadaise Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“ ir dažnai kalba apie „Rusišką pasaulį“. Be to, akivaizdu, kad Putinas sensta, o visuomenė Rusijoje keičiasi ir nebėra tokia patenkinta ekonominei stagnacijai. Jaunoji karta, kalbanti anglų kalba, keliaujanti ir studijuojanti užsienio universitetuose, vis rečiau palaiko Putino režimą.
Bet gali būti ir strateginių-teritorinių priežasčių. 2014 metais Rusija užėmė Krymo pusiasalį. Nors buvo stengiamasi, kad apsimetėliškos Donetsko ir Luhansko respublikos išplėstų savo teritoriją, Krymo žemių jos taip ir nepasiekė. Padniestrė, kitas rusiškas apsišaukėliškos respublikos projektas Europoje, yra visai greta. Ši Moldovos teritorija 2006 metais surengė referendumą, kuriame 97 % balsavusiųjų išreiškė norą priklausyti Rusijos Federacijai. Šio neteisėto referendumo rezultatus pripažino tik Rusija, kuri ten įvedė savo karius. Karas Ukrainoje yra galimybė sujungti taškus - Rusiją-Donbasą-Krymą-Padniestrę. Tikriausiai vienintelis svarbus neprijungtas taškas liktų Kaliningrado sritis.
Tačiau tokie pasvarstymai gali būti labai protingi arba labai kvaili. Kaip ir Rusijos skelbiami motyvai.
1. Rusija negali leisti Ukrainai būti NATO
Dar kai Rusija ruošėsi invazijai į Ukrainą ir buvo tvirtinama, kad invazija nėra planuojama, Vakarai stengėsi pakeisti Kremliaus kursą. Su Putinu susitiko ar nuotoliniu būdu pasikalbėjo Prancūzijos, Vokietijos, kitų šalių politikai. Tuo tarpu Putinas kartojo, kad nepuls, bet jam reikia garantijų, kad NATO nepriims Ukrainos. Ukrainos prisijungimą prie Šiaurės Atlanto Aljanso Putinas vertino kaip platformos kūrimą Rusijos puolimui. Vasario 21 dieną Putinas priminė, kad jei viena NATO šalis, šiuo atveju Ukraina, užpultų Rusiją (pavyzdžiui, atsiimti Krymą), visa organizacija pradėtų karines operacijas.
2. Genocidas
Prieš invaziją Putinas taip pat nurodė, kad tiriamas galimai Ukrainos vykdomas genocidas Donbase. Pasirodė pranešimai apie masinius kapus, o valstybinė žiniasklaida papylė medžiagos apie Ukrainos vykdomas karines operacijas Luhansko ir Donecko respublikose. Būtent čia dar prieš invaziją ir prasidėjo intensyvūs artilerijos susišaudymai. Ukrainos gynybinė laikysena nepasikeitė ir, greičiausiai, Rusijai teko atsisakyti „Ukraina puola“ preteksto.
3. „Demilitarizacija ir denacifikacija“
Iš anksto įrašytoje kalboje, transliuotoje prasidėjus invazijai, Putinas teigė, kad „specialios karinės operacijos“ tikslas nėra okupacija, o tik Ukrainos „demilitarizacija ir denacifikacija“. Kremliaus pozicija - 2014 metų įvykiai Vakarų rankomis Ukrainą pavertė nacionalistų ir net nacistų valdoma valstybe. Tai, žinoma, tampriai siejasi su prieš tai paminėtu genocido mitu.
Ukrainos prezidentas yra žydas, tačiau šis faktas dažniausiai nutylimas. Vietoje argumentų dažnai transliuojama kontroversiško „Azov“ bataliono naudojama simbolika. Ji ypač pabrėžtinai stumiama socialiniuose tinkluose.
4. Istorinė tiesa
Vėlyvą vasario 22 dienos naktį Putinas kreipėsi į tautą. Ilgame pranešime Rusijos lyderis daug dėmesio skyrė istorijai ir teigė, kad Ukraina neturi valstybingumo tradicijų, kad ją sukūrė Leninas ir kad jos atskirtis nuo Rusijos buvo klaida. Taip, tas pats žmogus, kuris vėliau sakė, kad neketina okupuoti Ukrainos. Sirijos diktatorius Bašaras al-Asadas prasidėjo kariniams veiksmams prieš Ukrainą ir ukrainiečius sveikino Putiną ir kalbėjo apie istorinės teisybės atstatymą.
5. Jokių branduolinių ginklų
Užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas negalėjo atvykti į Ženevoje vykusį Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių tarybos posėdį. Bet ir iš anksto įrašytos jo kalbos beveik niekas nesiklausė. Tiesa, ten jis paminėjo, kad vienas iš tikslų yra neleisti Ukrainai priimti branduolinius ginklus. Vėlgi, šis argumentas yra susijęs su galima Ukrainos naryste NATO.
Ukraina yra turėjusi branduolinių galvučių, tačiau po Sovietų sąjungos subyrėjimo perleido jas Rusijai. Vakarai tuo taip pat buvo suinteresuoti, nes Ukrainos politinis stabilumas tuo metu neatrodė garantuotas. 1994 metais pasirašytas Budapešto memorandumas užtikrino Ukrainai saugumo garantijas, jei tik ši atsisakys branduolinių ginklų. 1993 metais Čikagos universiteto profesorius teigė, kad jei Ukraina neturės branduolinių ginklų, ją greičiausiai užpuls Rusija.
Kokie tikrieji motyvai? Tikriausiai kažkas tarp teritorijų, didesnės Juodosios jūros kontrolės (ypač prieš Turkiją, NATO narę) ir pykčio dėl Ukrainos integracijos į Vakarus. Sunku tikėtis, kad Rusija manytų, jog NATO inicijuos konfliktą. Tačiau Putinas tikriausiai norėtų, kad NATO nebūtų ten, kur konfliktą gali inicijuoti ji. Be to, sėkmingi rinkimai Ukrainoje (išrinktas naujas prezidentas, senasis pasitraukė ir pripažino pralaimėjimą) bei galima ekonominė pažanga integruojantis į Vakarus negali patikti Putinui ir jo aplinkai - kas jei gerėjantis gyvenimas Ukrainoje įžiebs klaustukus rusų galvose.