Teisių grupės ir stebėtojai teigia, kad Rusija invazijoje į Ukrainą naudoja kasetines bombas, o Maskva kaltinimą neigia. Jei pasitvirtins, ginklo dislokavimas, ypač perpildytose civilių zonose, sukeltų naujų humanitarinių problemų konflikte, kuris yra didžiausias Europos sausumos karas per daugelį kartų.

Kasetinių bombų uždraudimo šalininkai teigia, kad jos žudo be atrankos ir kelia pavojų civiliams gyventojams dar ilgai po jų panaudojimo. Nuo Sirijos ir Jemeno iki Balkanų, Afganistano ir Pietryčių Azijos nesprogusių kasetinių bombų amunicija ir toliau žudo ir žaloja žmones praėjus metams ar net dešimtmečiams po amunicijos paleidimo.

Nors daugelis šalių prisijungė prie pasaulinės konvencijos, ribojančios jų naudojimą, kasetiniai šaudmenys vis dar naudojami konfliktų zonose visame pasaulyje.

Atidžiau pažvelkime į ginklą ir kodėl jo naudojimas kelia ypatingą susirūpinimą.

Kas yra kasetinė bomba?

Kasetinis ginklas – ginklas, kurio šaudmuo sudarytas iš kelių ar daugelio komuliacinių, padegamųjų, skeveldrinių ir kt. kovinių elementų, sudėtų į raketos kovinės galvutės, bombos, artilerijos ir reaktyvinio sviedinio kasetes Jos skirtos vienu metu dideliame plote sunaikinti kelis taikinius.

Kadangi kasetiniai ginklai išleidžia daug mažų kovinių elementų virš plataus ploto, tai jie yra pavojingi civiliams atakų metu ir po jų.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) teigimu, kasetines bombas galima pristatyti lėktuvais, artilerija ir raketomis.

Remiantis TRKK duomenimis, neskaitant pradinės žalos, kurią sukelia amunicija smūgio metu, bombos dažnai nesprogsta – iki 40% kai kurių pastarųjų konfliktų metu.

Tai palieka užterštus žemės plotus, nusėtus bombų, kurios gali sprogti. Grįžti į normalų gyvenimą tose vietovėse tampa pavojinga, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Kai kurios anksčiau karo nuniokotos šalys metų metus bando išvalyti nesprogusias kasetines bombas.

Ar naudoti kasetines bombas yra karo nusikaltimas?

Pats kasetinių bombų naudojimas nepažeidžia tarptautinės teisės, tačiau jų naudojimas prieš civilius gali būti pažeidimas. Kaip ir bet kurio karo atveju, norint nustatyti karo nusikaltimą, reikia patikrinti, ar taikinys buvo teisėtas ir ar buvo imtasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta civilių aukų.

Kasetiniai šaudmenys yra draudžiami toms valstybėms, kurios ratifikavo 2008 m. gegužės mėn. Dubline (Airija) priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti kasetinius ginklus.

Konvencija įsigaliojo ir tapo privaloma tarptautine teise ją ratifikavus 2010 m. rugpjūčio 1 d. 2022 m. vasario 10 d. iš viso prie Konvencijos prisijungė 123 valstybės (tarp jų ir Lietuva). Tačiau prie konvencijos Rusija ir Ukraina nėra prisijungusios (kaip ir JAV).

Tęsinys kitame puslayje:

Kur buvo panaudotos kasetinės bombos?

Bombos buvo panaudotos daugelyje pastarųjų konfliktų.

Sirijos vyriausybės kariai per šios šalies pilietinį karą dažnai naudojo kasetinius ginklus, kuriuos tiekia Rusija, prieš opozicijos tvirtoves, dažnai smogdami į civilius taikinius ir infrastruktūrą.

Izraelis naudojo kasetines bombas civilinėse vietovėse Pietų Libane, įskaitant 1982 m. invaziją, per kurią Izraelio kariai pasiekė sostinę Beirutą.

Per 2006 m. mėnesį trukusį karą su „Hezbollah“ organizacija „Human Rights Watch“ ir Jungtinės Tautos apkaltino Izraelį paleidus į Libaną net 4 mln. kasetinių šaudmenų. Dėl to liko nesprogusių šovinių, kurie iki šiol kelia grėsmę Libano civiliams.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemene buvo kritikuojama dėl kasetinių bombų naudojimo kare su Irano remiamais husių sukilėliais, nusiaubusiais Pietų Arabijos šalį.

Pentagono teigimu, paskutinis didelio masto amerikiečių kasetinių bombų panaudojimas buvo 2003 m. invazijos į Iraką metu. JAV iš pradžių kasetines bombas laikė neatsiejama savo arsenalo dalimi per invaziją į Afganistaną, prasidėjusią 2001 m. Apskaičiuota, kad per pirmuosius trejus metus JAV vadovaujama koalicija Afganistane numetė daugiau nei 1500 kasetinių bombų.

Kas vyksta Ukrainoje?

Rusijos pajėgos „neabejotinai“ panaudojo kasetines bombas Ukrainoje, pranešė „Human Rights Watch“ agentūra.

Ji atkreipė dėmesį į mažiausiai du atvejus: praėjusios savaitės pirmąją invazijos dieną prie ligoninės Vuhledaro mieste įvykusią raketų ataką, ir kitą pirmadienį – antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, kuriame gyvena 1,4 mln. žmonių.

Agentūros atstovai pakartotinai paskelbė nuotraukas, kuriose, pasak jų, buvo nesprogusi 9N235 kasetinė amunicija, išsibarsčiusi Charkive. „Human Rights Watch“ pranešė, kad per Vuhledaro smūgį žuvo keturi žmonės.

Teisių grupės pranešė, kad trys žmonės žuvo Rusijos kasetinėms bomboms pataikius prie vienos ikimokyklinės įstaigos šiaurės rytiniame Ochtyrkos mieste. Atvirojo kodo žvalgybos grupė „Bellingcat“ teigia, kad jos tyrėjai per tą smūgį aptiko kasetinių šaudmenų, taip pat daugybę kasetinių atakų Charkive.

Londono gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ mokslinis bendradarbis Justinas Bronkas teigė, kad iš Charkovo gyvenamųjų rajonų atgautų šaudmenų dalių nuotraukos yra „konkretus įrodymas“, kad Rusija naudoja kasetines bombas.

Rusija neigia Ukrainoje naudojusi kasetinius šaudmenis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Associated Press

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()