[Karšta tema] Kiek užtruktų, kol Rusija užimtų Ukrainos sostinę Kijevą? O kaip buvo su Čečėnijos sostine Groznu? (Foto, Video) (5)
Tęsiantis Ukrainos karui, Rusijos pajėgos iš dalies apsupusios Ukrainos sostinę Kijevą, bet jos, dėka stipraus ukrainiečių pasipriešinimo dėka, dar neužėmė. O kiek tai rusams galėtų užtrukti? Pažiūrėkime, kiek rusų armijai užtruko užimti Čečėnijos sostinę Grozną ir kiek tai kainavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrojo Čečėnijos karo metu, 1999–2000 m. Rusijos kariuomenei prireikė beveik 1,5 mėnessio, kad užimtų Čečėnijos sostinę Grozną, kuriame tuo metu gyveno mažiau nei 200 tūkst. gyventojų.
Šiame mūšyje Rusija neteko 368 karių, dar žuvo daugiau kaip 700 čečėnų milicininkų, kariavusių Rusijos pusėje. Nepaisant sostinės užgrobimo, karas Čečėnijoje tęsėsi 10 metų, o Rusijos kariai prarado dar tūkstančius žmonių. Net ir šiandien pavieniai čečėnų kovotojai pasipriešina Rusijos valdžiai Čečėnijoje.
Ukraina yra dešimtis kartų didesnė (603 628 km2), labiau apgyvendinta ir ekonomiškai galingesnė už Čečėniją (17 300 km2). Ukrainos sostinė Kijevas – miestas, kuriame gyvena beveik 3 milijonai žmonių, 20 kartų didesnis nei Groznas karo metais. Jis stovi ant Dniepro upės krantų ir turi strateginę kalvos vietą, todėl jį labai sunku užkariauti.
Rusija norėdama pasiekti Kijevą, pirmiausia turės palaužti Ukrainos profesionalios armijos bei sukarintų pajėgų pasipriešinimą. Net jei jie pasiektų Kijevą, Rusijos nuostoliai būtų didžiuliai. Kad užgrobtų Kijevą, tektų palaužti ne tik reguliariosios armijos, bet ir civilių gyventojų pasipriešinimą, kurie, tikėtina, pasinaudos miesto topografija Rusijos įsibrovėlių naikinimui.
Net jei miestas žlugs, Rusijai liks tik suoniokotas miestas ir jo infrastruktūra su aktyviai veikiančiais ukainiečių partizanais. Tiek miestui ir jo pakraščiams, kuriuose daugiausia auga miškai, tinkami partizaninei veiklai, suvaldyti reikėtų tiek karių, kad tolesnė invazija į Ukrainą vargiai būtų įmanoma. Štai kodėl net aukščiausias Rusijos generolas įspėjo Putiną, kad invazija į Ukrainą pirmiausia būtų katastrofa Rusijai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad užkariauti Kijevą Rusijos kariuomenei būtų labai sunku, daug sunkesnė užduotis nei Čečėnijos kampanija 1990-aisiais, nors Rusijos kariuomenė šiuo metu yra geresnės būklės.
Miesto užpuolimas reikštų daugelio tūkstančių Rusijos karių mirtį, destabilizuotų padėtį Rusijos viduje, o ukrainiečius dar labiau motyvuotų ginti savo šalį ir priešintis Rusijos invazijai. Įsiveržimas į Kijevą greičiausiai būtų paskutinis dalykas, kurį Putinas padarytų per savo politinę karjerą.
