[Karšta tema] „Kursko“ katastrofa - tikroji istorija kaip įvyko didžiausia Rusijos povandeninio laivo avarija (Foto, Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuskendus „Kursk“ iškart žuvo ne visi 118 įgulos nariai. Vienas iš laivo pareigūnų, kapitonas leitenantas Dmitrijus Koselnikovas, paliko raštelį, datuotą praėjus dviem valandoms po antrojo sprogimo, kuriame surašyti 23 išgyvenusieji.
Atsisakoma užsienio pagalbos
Rusijos karinis jūrų laivynas iš pradžių sumenkino incidentą. Vėlų šeštadienio vakarą, praėjus 9 valandoms po to, kai laivas nuskendo, Šiaurės laivyno vadas admirolas Popovas įsakė povandeninio laivo paiešką. Praėjus 12 valandų po to, kai jis nuskendo, Popovas informavo Kremlių, tačiau gynybos ministras Igoris Sergejevas apie tai Putinui nepranešė iki sekmadienio 7 val. ryto.
Sekmadienį, kai Popovas jau žinojo, kad „Kursk“ dingęs ir, kaip manoma, nuskendęs, jis informavo žurnalistus apie karinio jūrų laivyno pratybų eigą. Jis sakė, kad pratybos buvo nepaprastai sėkmingos, ir palankiai įvertino visą operaciją.
Oficialiai informuota Didžiosios Britanijos vyriausybė kartu su Prancūzija, Vokietija, Izraeliu, Italija ir Norvegija pasiūlė pagalbą, o Jungtinės Valstijos pasiūlė naudoti vieną iš dviejų savo giliai paneriančių gelbėjimo aparatų, tačiau Rusijos vyriausybė užsienio pagalbos atsisakė. Gynybos ministras Igoris Sergejevas Amerikos ambasadai sakė, kad gelbėjimas vyksta „sklandžiai“.
Privati žiniasklaida ir valstybiniai Rusijos laikraščiai kritikavo karinio jūrų laivyno atsisakymą priimti tarptautinę pagalbą. Praėjus penkioms dienoms po avarijos 2000 m. rugpjūčio 17 d., prezidentas Putinas priėmė Didžiosios Britanijos ir Norvegijos vyriausybių pasiūlymą padėti.
Nepaisant paskubomis organizuotų gelbėjimo pastangų, įskaitant britų ir Norvegijos gelbėjimo komandas, Rusijos vyriausybė nesugebėjo laiku pasiekti nė vieno išgyvenusio – vsa įgula žuvo. Povandeninio laivo nuolaužos buvo rastos 2001 m. ir iškeltos. Jos nugabentos į Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninių laivų statyklą Rosliakovoje.
Susidūrimo teorija
Vyresnieji Rusijos karinio jūrų laivyno pareigūnai pasiūlė įvairius nelaimės paaiškinimus. Praėjus keturioms dienoms po „Kursko“ nuskendimo, Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas ir laivyno admirolas Vladimiras Kurojedovas pareiškė, kad avarija įvyko dėl susidūrimo. Ministro pirmininko pavaduotojas Ilja Klebanovas sakė, kad povandeninis laivas galėjo atsitrenkti į seną Antrojo pasaulinio karo miną.
Pirmadienį, rugpjūčio 14 d., laivyno admirolas Vladimiras Kurojedovas pareiškė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl susidūrimo su NATO povandeniniu laivu, nors nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginį. Vyresnieji Rusijos karinio jūrų laivyno vadai šį pasakojimą kartojo daugiau nei dvejus metus po nelaimės.
