Ukraina sutinka atsisakyti ambicijų stoti į NATO, jei kelios šalys jai suteiks saugumo garantijas. Sistema primintų NATO 5-ąjį straipsnį, bet įtrauktų ne tik NATO valstybes. Tačiau, panašu, draugiškumas Ukrainai turi ribas.

Jungtinė Karalystė pirmoji pareiškė, kad „vienašališkai nekartos NATO įsipareigojimų ne NATO šalims“. JK yra viena iš daugiausiai karinės pagalbos Ukrainai teikiančių šalių, tačiau, panašu, tiesioginio savo dalyvavimo ateities konfliktuose šiame regione nemato. Tokie pareiškimai stipriai apsunkina Ukrainos pozicijas derybose su Rusija, kuriose toks variantas pateikiamas kaip Ukrainos NATO ambicijos alternatyva.

Bet blogų žinių yra ir daugiau. Baltųjų Rūmų Komunikacijų direktorė Kate Bedingfield spaudos konferencijoje negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie JAV tapimą saugumo garantijų teikėja.

„Mes nuolat kalbamės su Ukraina apie būdus, kaip galėtume padėti užtikrinti jų saugumą ir nepriklausomybę. Bet nieko konkretaus apie sauguma garantijas šiuo metu pasakyti negaliu“, - teigė Bedingfield.

Tai, kad nėra sprendimo, lyg ir nereiškia, kad sprendimas vėliau bus neigiamas. Tačiau kalbėdama apie karinę pagalbą Bedingfield pakartojo, kad naikintuvų siuntimas į Ukrainą susidurtų su logistiniais sunkumais ir prezidentas „nepriims sprendimų, kurie vestų prie tiesioginio JAV ir Rusijos karinio konflikto“.

Įvairūs žiniasklaidos šaltiniai, įskaitant „The Kyiv Independent“, šią žinutę priėmė vienareikšmiškai - JAV neketina teikti saugumo garantijų Ukrainai, nes ateityje tai galėtų nulemti tiesioginį JAV-Rusijos karą. Tokia interpretacija labai patiktų ir Rusijai, kurios viešojoje erdvėje rytinių NATO šalių narystė aljanse dažnai apibūdinama kaip nereikšminga regioninio konflikto atveju.

Tuo tarpu Vokietija sutiktų tapti saugumo garantijų teikėja. Greičiausiai sutinkančių šalių būtų ir daugiau, nes tokios sutarties tikslas būtų karo tikimybės sumažinimas, o ne tiesioginis konfliktas su Rusija. Be to, pagal pirminį Ukrainos pasiūlymą, Rusija būtų viena iš saugumo garantijų šalių.

Komentarai (3)