Brutalieji Rusijos samdiniai „Wagner“ kaltinami surengę dar vienas skerdynes kitoje pasaulio šalyje: nužudyta 300 civilių (Video) ()
Manoma, kad skerdynėse dalyvavo liūdnai pagarsėjusi Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sklinda liūdni pasakojimai apie Malio karius ir įtariamus Rusijos samdinius, tariamai įvykdžiusius mirties bausmę maždaug 300 žmonių Malio centrinėje dalyje.
Gyventojai paliudijo „Human Rights Watch“ (HRW), kad žmogžudystės buvo įvykdytos per keturias dienas kovo pabaigoje vykusią operaciją prieš kovotojus islamistus.
Sulaikytiems vyrams buvo liepta vaikščioti grupėmis iki 10, o po to jiems buvo įvykdyta greita mirties bausmė, pranešė HRW.
„Šis incidentas yra didžiausias žiaurumas, apie kurį pranešta per dešimtmetį trukusį ginkluotą konfliktą Malyje“, – sakoma HRW ataskaitoje.
Malio kariuomenė šeštadienį pripažino, kad per „plataus masto“ puolimą nukovė daugiau nei 200 kovotojų.
|
Vakarų Afrikos valstybės chunta neigia, kad Rusijos „Wagner“ grupuotės samdiniai padeda jai kovoti su maištininkais.
Antradienį Vokietija prisijungė prie JAV, Prancūzijos ir Europos Sąjungos ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą, įtraukiant JT misiją šalyje, dėl to, kas nutiko Mouros kaime, esančiame centriniame Malio Mopti regione.
Moura, kurioje gyvena apie 10 000 gyventojų, nuo 2015 m. buvo Malio karo su džihadistais epicentre.
Vietos gyventojas, teigė, kad kai kurie iš nužudytųjų „tikrai buvo džihadistai, bet daugelis kitų buvo nužudyti vien dėl to, kad tie patys džihadistai juos privertė užsiauginti barzdas“.
Kiti teigė, kad žudynės buvo etninės, o taikiniais buvo fulani, daugiausia musulmonų, pusiau klajoklių piemenys, Malyje žinomi kaip Peulh.
HRW teigė, kad iš 19 liudininkų, tarp jų iš Mouros ir šešių kitų kaimų, sužinojo, kad kovo 27 d. kariai sraigtasparniu atvyko prie gyvulių turgaus ir maždaug 15 minučių apsišaudė su maždaug 30 islamistų kovotojų.
Malio kariai ir daugiau nei 100 užsienio pajėgų narių, kuriuos keli šaltiniai įvardijo kaip rusus, buvo dislokuoti Mouroje keturias dienas trukusiai operacijai.
Malis draskomas dešimtmetį trunkančio sukilimo, kuris paveikė milijonus žmonių, taip pat apėmė regiono šalis.
Prancūzijos kariai atliko svarbų vaidmenį kovojant su maištininkais, tačiau vasarį prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie jų pasitraukimą.
Tai įvyko po to, kai nutrūko santykiai su karine chunta, kuri kaltinama vis dažniau kreipiantis į Rusiją pagalbos kovojant su kovotojais.
Kariškių vadovaujamai Malio vyriausybei ieškant paramos kovoje su islamo kovotojais po Prancūzijos ir Europos karių išvedimo, vis daugėja signalų, kad Malis kreipiasi į Rusijos sukarintą grupuotę „Wagner“, kad padėtų jai laimėti karą prieš islamistų kovotojus.
Malis yra buvusi Prancūzijos kolonija ir palaikė tvirtus ryšius su Prancūzija po nepriklausomybės paskelbimo 1960 m.