Protingas stato mūrinį namelį, o kvailys – medinį arba šiaudinį. Taip moko pasaka apie tris paršelius. Tačiau medinės architektūros rinką stebintys specialistai jau šypsosi į ūsą ir teigia, kad nenumaldomai artėja laikai, kai ši pasaka taps nebepopuliari arba ją teks perrašyti net ir tokioms šalims, kuriose nuo seno itin stiprios akmens architektūros tradicijos.

Medis nebūdingas

Nė vieno nestebina Skandinavijos šalys, kurios gaivindamos savo paveldą ir turėdamos didžiulius miškų plotus bei gausius medienos išteklius savo ateitį stato iš medžio. Tačiau kai į šią statybinę medžiagą vis dažniau ir rimčiau ima dairytis ir Pietų Europos gyventojai, suklusti, ar tik nebus tai rimtas ženklas, jog išties artėja visuotinis medinės architektūros renesansas. Padėtį gerai iliustruoja Italijos pavyzdys, nes tai šalis, nuo Romos imperijos laikų garsėjusi savo akmeniniais, plytiniais, marmuriniais architektūros stebuklais ir kur medis buvo naudojamas tik stogo konstrukcijoms, lubų perdangoms, langų rėmams, durims ir apdailai. Mediniai namai būdingi nebent šalies šiaurėje, Alpių regionuose, o tai italų sąmonėje sukūrė giliai įsišaknijusį vaizdinį, kad medinė architektūra tinka tik ten, kur šalta. Akmens architektūra šalyje vyrauja dar ir todėl, kad medienos ištekliai čia itin menki. Įvairių gamybos sričių (statybos, baldų, laivybos, pakuočių) poreikiams tenkinti Italijai tenka importuoti daugiau nei 80 % medienos žaliavos. Tačiau šiandien, nepaisydamas nei tradicijų, nei fizinių galimybių, kažin koks permainų vėjas atpūtė į italų žemes medžio troškulį.

Netikėtas šuolis

Vietos spauda praėjusių metų pabaigoje it sensaciją skelbė medinės architektūros rinkos studijos, kurią atliko Paolo Gardino konsultacinė kompanija, remiama statybas iš medžio skatinančios asociacijos „Promo Legno“, rezultatus. Iki 2015 m. medinių gyvenamųjų namų skaičius išaugs 50 %, skaičiuojant nuo 2010 m. jau pastatytų 5 000 iki numatomų pastatyti 7 500 namų.

„Jau per paskutinius penkerius metus statybos iš medžio Italijoje viršijo savo rinkos dalį. Tai itin gera žinia atsižvelgiant į ekonominį nuosmukį ir ypač susitraukusį statybų sektorių. Jei choru kalbama, kad tradicinės statybos sustojo ir mažas judėjimas čia jaučiamas tik jau esančių statinių atnaujinimo srityje, tai statybos iš medžio tiesiog plaukia prieš srovę, pasigavusios populiarumo bangą, kurią sukėlė sėkmė Abruco regione, kai po čia įvykusio žemės drebėjimo 70 % pastatytų naujų namų yra medinės struktūros“, – rašo žurnalas „Casa Naturale“.

Spaudos įtaka

Medinių namų statybos įmonės UAB „Dolena“ atstovas Italijoje Mirko Barreca, dirbantis ir su kitomis šios srities lietuviškomis bendrovėmis, pastebėjo, jog medinių statybų sprogimas šalyje įvyko kaip tik po nelaimės Abruce, 2009 m. pavasarį. „Iki tol Italijoje buvo itin sunku rasti žmonių, besidominčių mediniais namais, trūko informacijos“, – sako jis. Po žemės drebėjimo likusiems be pastogės žmonėms valdžia nusprendė pastatyti naujus namus, kurie turėjo atitikti darnaus aplinkai būsto reikalavimus. Medis buvo prisimintas dar ir todėl, kad leido dirbti taupiai ir greitai, be to, jis lengvas ir tvirtas, todėl itin tinkamas pastatų, esančių aktyviose seisminėse zonose, statyboms. Šalies spauda plačiai kalbėjo apie naujas statybas nukentėjusiame regione ir šitaip padarė paslaugą medžio verslui, atkreipdama gyventojų dėmesį į tai, kad medinis namas gali būti tinkamas ne tik atostogoms kalnuose. Tačiau labiausiai svajoti apie gyvenimą mediniame name Italijos gyventojus drąsina ekologišką gyvenimo būdą skleidžiančios medijos. „Jei ekologiškų statybų sektoriuje varžybos tarp technologijų, sertifikatų sistemų ir energijos gavybos šaltinių vis dar tebevyksta, tai statybinių medžiagų fronte nugalėtojas jau aiškus. Kalbame apie medį, kuris yra pagrindinis tarptautinės mugės „Klimahouse 2011“, skirtos darniai statybai ir efektyviam energijos vartojimui, veikėjas“ – rašo žurnalas „Tekneco“.

Nori sutaupyti

„Italai dažniausiai tikisi, jog medinio namo statybos kainuos pigiai. Anksčiau 90 % susidomėjusiųjų į Rytų Europos rinką kreipdavosi tikėdamiesi rasti tinkamą geros kokybės ir kainos santykį. Tačiau kaip tik kokybė dažnai pakišdavo koją. Taip susidarė nuomonė, jog geras produktas neegzistuoja. Dabar žmonės įsiklauso ir į tai, ką skelbia masinės informacijos priemonės. Mintis apie ekologišką namą ir galimybę sutaupyti energijos žmonėms itin patraukli, manau, dabar tai pagrindinė priežastis kodėl italai, galintys sau leisti namo statybas, nusprendžia rinktis medį“, – sako UAB „Dolena“ atstovas Italijoje. Paklaustas, ar išties medinis namas kainuoja pigiau nei įprastas, jis diplomatiškai atsakė: „Medinis namas gali kainuoti pigiau, jeigu žmogus neturi didelių užmojų. Dėl statybų ir namo surinkimo greičio fizinis darbas kainuoja mažiau ir, pavyzdžiui, vėliau sutaupoma šildymo sąskaita.“ Italams, nusprendusiems pirkti medinį namą iš svetur, labiausiai galvos skausmą kelia tinkamų specialistų, kurie padėtų įrengti santechniką ir elektros sistemą, paieška. M. Barreca šį darbą paprastai perkelia ant savo pečių. „Atsivežantys namą iš toli papildomai turi dar daug kuo pasirūpinti“, – sako jis.

Nuslėpti prigimtį

„Paolo Gardino Consulting“ studijos duomenimis, 44 % naujų medinių namų Italijoje yra karkasiniai, 33 % pastatyti naudojant XLAM – kryžmai sluoksniuotų statybinių plokščių technologiją, 14 % yra „Blockhouse“ tipo, kai išorinė pastato apdaila imituoja pjautinių rąstų ar rąstinį namą, o viduje sienos dengiamos gipso kartonu arba dailylentėmis. Likusieji 9 % namų pastatyti naudojant mišrią techniką. Medinių karkasinių namų populiarumą M. Barreca aiškina kaip italų prisirišimą prie savo tradicinės akmens, plytų architektūros, mat, galiausiai uždėjus tinką toks namas iš pažiūros niekuo nesiskiria nuo aplinkinių ir neerzina, vietos pareigūnų, kurie itin rūpinasi darnia vietovės aplinka. Tokį projektą netoli Milano įgyvendino ir M. Barreca atstovaujama lietuvių bendrovė. Nežinantis net nesuuos, jog tai – rąstinis namas. To nesimato nei išorėje, nei vidaus erdvėje, nes izoliuojanti struktūra buvo nutinkuota, o iš vidaus tikroji namo prigimtis paslėpta po gipso plokštėmis. Kitas užsakovas iš centrinės Italijos Abruco regiono medžio nesidrovėjo, atvirkščiai, šis projektas akivaizdžiai paneigia mitą, kad iš medžio galima konstruoti tik nedidelius statinius.

Kova su mitais

Italų galvose tūno dar daug įvairiausių mitų, su kuriais mūsų pašnekovui tenka kovoti stengiantis tautiečius sudominti ne tik lietuvių darbais, bet ir apskritai medine architektūra. Labiausiai pietiečiai bijo gaisro, nes karštą vasarą ugnis lengvai kyšteli savo liežuvį. Tačiau šiuolaikinis medžio namas, kurį nuo gaisro saugo įvairiausios medžiagos, šiuo klausimu jau pranoko savo senelį. „Tiesa, kad ugnis gali pažeisti medinuką, tačiau prisiminkime, jog gelžbetonio ramstis, ilgai veikiamas ugnies, byra į šipulius, paskui save nusinešdamas visą struktūrą, o štai medinį ramstį liepsna įveiks tik per ilgesnį laiką. Betonas lengvai praleidžia šilumą iki armatūros. Tai dalykai, kuriuos žmonėms svarbu paaiškinti“, – sako M. Barreca.

Pagrindinė problema, anot jo, yra ta, kad daugelis architektų, inžinierių vis dar itin prisirišę prie cemento, jiems trūksta platesnio žvilgsnio, gebėjimo užčiuopti visuomenės poreikius. Anot mūsų pašnekovo, „tai jokiu būdu nereiškia, kad dabar visur reikia imti naudoti medį. Esmė ta, jog italų kultūroje vis dar giliai įsišakniję įvairiausi prietarai, kad medinis namas yra nepatvarus, greitai užsidega ir apskritai ilgai negyvuoja“. M. Barreca prisimena atvejį, kai žmogus paklausė, ar medinis namas nenuskris stipriam vėjui papūtus. „Matyt, žmonės prisižiūrėjo amerikietiškų filmų apie tornadus“, – juokiasi pašnekovas. 

Geros prognozės

Nepaisant visko pastaraisiais metais italų susidomėjimas medine architektūra auga ir plečiasi. Tradiciškai čia pirmauja šiaurė, net 71 % medinių statinių yra šalies šiaurės rytų regionuose, 22 % – centriniuose. „Aš visada žvalgiausi į šalies šiaurę ir centrą, tačiau neseniai bendradarbis mano dėmesį atkreipė į tai, kad ir pietuose atsirado nemažas poreikis“, – sako Doletos atstovas. Statistika byloja, kad šalies pietiniuose regionuose ir salose kartu sudėjus yra 7 % medinukų. „Pietiečiai apie medinį statinį galvoja kaip apie tinkamiausią turizmo srityje, o šalies šiaurėje ir centre gyvenantys žmonės nori pastoviam gyvenimui pritaikyto medinio būsto“, – tęsia Mirko.

Turinys

• Redakcijos skiltis
  Telydi 8
• Nemirtingo žingsnio taktu
  Just. Marcinkevičius. Tėvyne... 10 
• Ta akimirka žavinga
  Tenere akacija – vienišiausias pasaulio medis 11
• Miškas ir mes
  A.Kvedarienė. Medienos aukcionas – ne paveikslo pirkimas 12
  A. Žostautas. Miškininkystė ES – “nepastebima” 18
  Kas naujo pasaulyje 23
• Miško žmonės
  A. Matulevičiūtė. Miškų apsuptyje su visais patogumais 24
• Pokyčių verpetuose
  D. Srėbaliūtė. Vėl žalioji savaitė Berlyne 28
  Nauji draustiniai 31
  A. Bukantis. Šiltnamio efektas 32
  V. Skafaru. Medinė architektūra Italijoje 36
• Savas miškas
  N. Kupstaitis. Sudarytos prielaidos veiksmams 40
  E. Karaliūnaitė. Padėkime ir atvežtiniams augalams 42
• Pažintis
  V. Valiušaitis. Miškas ir lietuvis (II) 46
  L. Rumbutytė. Visos šalies vertybė 48
• Medis ir verslas
  L. Juodvalkienė. Kuklumas vos nepakišo kojos 52
  Skelbimai 56
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. “Kietas” lapinas 60
  L. Juodvalkienė. Trofėjai iš amžino įšalo žemės 62
• Knygų lentyna
  Gydo gamta 65
• Mūsų žosmė
  A. Pletkuvienė. Prielinksnių vartosena (II) 65
• Pirma buvo žodis
  M. Kubilius. Quo vadis, Lietuva? 66 
• Būkime sveiki
  D. Červokienė. Arbatos grybas 68
• Medis ir aplinka
  D. Rakauskaitė. Naujovės Krekenavos regioniniame parke 70
• Miško pavilioti
  E. Bunka. Miškininko charakterio ypatumai… 72
• Iš raudonosios knygos
  Ūsuotoji zylė 75
• Jaunuolynas
  Apdovanoti kūrybingiausieji vaikai 76
• Mano medis
  V. Vitkauskas: “Obelis primena pasiektą viršūnę” 78
• Juokai
  Ko išmoksi, ant kupros nenešiosi 79

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Viktorija Skafaru

Komentarai (1)