Protingame name gyvenantys lietuviai gali internetu valdyti ne tik elektros, apšvietimo ar šildymo sistemas, tačiau ir važiuodami namo užkurti pirtį, pašerti šunį. Šią sistemą diegiančios bendrovės tvirtina, kad lietuviai dar atsargiai į savo namus įsileidžia automatiką, tačiau susidomėjimas auga.

Protingo namo sistema leidžia internetu arba namuose esančiais jungikliais valdyti kone visus procesus. Vieno mygtuko paspaudimu galima sukurti užprogramuotą vakarėlio atmosferą: visame name prigesinti šviesas, paleisti norimą muziką, užtraukti užuolaidas.

„Tarkime, išėjote į darbą ir prisiminėte, kad palikote įjungtą šviesą ar lygintuvą, tuomet jūs iš bet kokios vietos, kur yra interneto prieiga, galite išjungti visą namo elektros tiekimą. Taip pat yra galimybė išeinant iš namų vienu jungtuku išjungti viso namo elektros tiekimą paliekant tik elektrą šaldytuvui ar akvariumui. Argi žmonės nenorėtų atsikelti ryte skambant mėgstamai muzikai, žengti ant šiltų vonios grindų ir rasti jau užvirusį vandenį kavai?“ – kalbėjo protingų namų sistemas diegiančios bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Kornelijus Šišla.

Išmanų namą galima valdyti ne tik jungtukais, bet ir visais įrenginiais, kurie jungiasi prie interneto – kompiuteriais, planšetėmis, telefonais.

„Užsibuvote darbe, netikėtai atvyko svečiai iš užsienio, sugedo automobilis, o jūsų augintis laukia, kol jį pašersite. O jūs protingo namo galimybe galite šunį pašerti ir pagirdyti“, – liesdamas planšetes ekraną K. Šišla rodo, kaip iš išmanus šuns maitinimo įrenginys beria maistą į dubenėlį.

Lietuvoje jau yra žmonių, kurie naudoja tokias šunų šėrykles.

„Išmaniajame name galima padaryti, matyt, viską. Į mūsų stendą atėję žmonės teiraujasi, ar galiu žmonai nuotoliniu būdu išjungti vonioje šviesą? Galima valdyti ne tik protingo namo vidų, bet ir išorės procesus. Pavyzdžiui, vejos laistymas. Žolė pati supras, kada jai reikia pasilaistyti, nes davikliai jaus drėgmės trūkumą ir įsijungs sistema. Taip pat, pavyzdžiui, verslo žmogus grįžo iš komandiruotės, laukdamas lagamino sutiko savo seniai matytą bičiulį ir pakvietė jį į pirtį. Kol važiuoja namo, išmaniuoju įrenginiu jis įjungia elektrinę pirtį ir atvažiavę jie gali kaitintis“, – dėstė pašnekovas.

Taip pat protingo namo savininkas gali už nosies vedžioji vagišius: „Pavyzdžiui, išvykote į užsienį, tačiau galite užprogramuoti, kad kambariuose būtų atitraukiamos ir užtraukiamos užuolaidos, įsijungtų ir išsijungtų šviesa“.

Taip pat jis pasakoja, kad baigtame įrengti „Loft Town“ loftų komplekse veiks išmanioji skaitiklių nuskaitymo sistema, kuri pateiks jų duomenis ir suformuos sąskaitas gyventojams. Čia pat jas bus galima ir apmokėti. Pasak K. Šišlos, šias sąskaitas gyventojai galės rasti savo elektroniniame kabinete, kuriame galės laikyti ir su būstu susijusius dokumentus. Taip pat norintys taupyti galės nusistatyti priminimo sistemą, kai sunaudos tam tikrą, pavyzdžiui, elektros kiekį.

Jo teigimu, protingo namo įrengimų kaina labai priklauso nuo individualaus projekto, todėl ją įvardyti sunku.

„Išsigąsti tikrai niekas neturėtų, kad protingas namas yra kažkas tokio. Kažkada atrodė, kad išmaniuosius telefonus gali įsigyti tik tam tikras visuomenės sluoksnis, dabar visi juos turime. Manau, ateityje protingi namai bus norma. „Wow“ ciklas anksčiau ar vėliau dingsta“, – savo nuomonę išsakė K. Šišla.

Statybų parodoje „Resta“ dalyvaujančios bendrovės atstovas tvirtina, kad klientai domisi galimybe turėti protingo namo sistemą.

„Susidomėjimas ir ažiotažas yra didelis. Vien per pirmąją parodos dieną sulaukėme dviženklio skaičiaus interesantų, kurie statosi namus ir norėtų turėti tokią sistemą“, – dėstė jis.

Kainuoja keliais šimtais litų brangiau

„Tai vis dar yra edukacinis procesas. Mes ilgai dirbame, kad žmonės pakeistų nuomonę. Yra daug baimių: kai kurie žmonės bijo, kad sistema „užlūš“, jie nesusitvarkys su valdymu. Tai yra visiškai nepagrįstos baimės, nes Vokietijoje ši sistema yra naudojama būtent neįgaliesiems. Žinoma, ji yra supaprastinama ir pritaikoma jų poreikiams“, – sakė Vokietijos įmonės „Jung“ antrinės bendrovės „Jung Vilnius“ produkto vadovas Vaidotas Bijūnas.

Anot jo, protingų namų sistema sukurta taip, kad sutrikus vienai jos daliai, kitos toliau veiktų.

„Kalbant apie gedimų baimę, šios sistemos patikimumas yra tai, kad kiekvienas jungiklis yra autonominis, taigi jeigu yra sistemos sutrikimas, jis yra tik tame komponente, visi kiti toliau funkcionuoja. Šios sistemos didžiausias privalumas, kad nėra tokio centrinio kompiuterio, kuriam „užlūžus“ visa sistema nustoja veikti“, – sakė V. Bijūnas.

Taip pat jis pabrėžė, kad taip valdant svarbiausias namo sistemas, galima sutaupyti 20-30 proc. energijos.Pašnekovas labai apytikriai skaičiuoja, kad protingą namą įsirengti kainuoja 200-350 Lt už kv.m brangiau nei įprastą.

„Protingo namo sistemos kaina priklauso nuo to, ką pasirenkate. Aš tai palyginčiau su „Lego“ kaladėlėmis. Jeigu norite apšvietimo, dedate kaladėles apšvietimui valdyti, jeigu reikia šildymo – atitinkamai kainuos ir termostatai, ir valdymo įranga“, – sakė V. Bijūnas.

Matuoja ir dulkių lygį namuose

Prie išmaniųjų namų sistemų kūrėjų prisideda ir lietuviai. Parodoje „Resta“ save pristato VšĮ „Smart Sensors Institute“, kuri siūlo lietuvių elektronikų ir programuotojų sukurtus įrenginius automatiniam protingo namo valdymui.

„Pristatome išmaniųjų namų technologiją, visą sistemos valdymo platformą, susidedančią iš dviejų dalių: programinės ir aparatinės. Mūsų arkliukas yra tai, kad naudojame atviro kodo elektroniką, kuris reiškia, kad vartotojas pats gali pasigaminti valdiklius. Juos parduodame ir atskiromis dalimis, nes žinome, kad lietuviai mėgsta meistrauti. Taip pat yra nemokama programų platforma, leidžianti iš bet kurio pasaulio taško internetu valdyti savo namus“, – pasakojo „Smart Sensors Institute“ steigėjas ir technologijų direktorius Vaidotas Gudaitis.

„Programa pati priima sprendimus, pavyzdžiui, prieš jums grįžtant gali pašildyti namus. Jums nereikia ryte atsikėlus vargti ir galvoti, sistema galvoja. Ji matuoja parametrus. Pavyzdžiui, šiuo metu kambaryje yra 25 laipsniai šilumos, todėl kampinis radiatorius yra nereikalingas ir sistema jį išjungia“, – apie išradimą kalba parodos dalyvis.

Stende kūrėjai įrengė orchidariumą, kuriame auginančios orchidėjos prižiūrimos internetu: nustatoma drėgmė, temperatūra, įjungiama arba išjungiama šviesa.

„Dingus internetui, problemų nekiltų, nes valdikliai yra gudrūs – jie palaiko tuos nustatymus, kuriuos gavo anksčiau. Pavyzdžiui, nustatėte 23 laipsnius šilumos, dingo internetas, tai visą laiką jis ir palaikys 23 laipsnius“, – dėsto V. Gudaitis.

Šiuo metu lietuvių kūrėjai yra sukūrę drėgmės, temperatūros ir oro kokybės parametrų sensorius. Pastarasis matuoja dulkių kiekį kubiniame metre.

„Su siurbliu perėjus per kilimą, sensorius iškart parodys, kad padidėjęs dulkių kiekis. Jis taip pat parodytų dūmų kiekį. Sensorius parodo, jeigu dulkių skaičius pasidaro kenksmingas, jeigu viena dulkelė nukris, jis neparodys“, – kalba V. Gudaitis.

Jis prognozuoja, kad namų automatikos banga į Lietuvą ateis netrukus – maždaug po metų.

„Aš manau, kad namų automatika jau yra dabartis. lietuviai domisi po truputėlį, manau, banga ateis po kokių metų. Juk dabar tam yra visos galimybės, beveik visi turi išmaniuosius telefonus, taigi natūraliai peršasi mintis juos pritaikyti buičiai“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Pasak jo, lietuviška protingų namų sistema yra kur kas pigesnė nei konkurentų.

„Sunku tiksliai pasakyti kiek, bet ji tikrai pigesnė, nes naudojame atviro kodo platformas. Viena dėžutė kainuoja 140 Lt, vienam namui reikėtų mažiausiai trijų dėžučių: valdiklio prie interneto, jutiklių, kurių gali būti ne vienas ir jie matuoja parametrus, galutinio taško valdiklio kuris valdo sistemą“, – aiškino V. Gudaitis.

Komentarai (8)