Architektūros stebuklai, prieštaraujantys fizikos dėsniams: kur slypi jų paslaptis? (Foto) ()
Architektūra yra sudėtingas procesas, apimantis meniškumą ir meistriškumą, daugybę skaičiavimų ir tvirtą fizikos bei inžinerijos principų supratimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors kiekvienas pastatas, tiltas, stadionas, paminklas ir kitos konstrukcijos turi atitikti tam tikrus medžiagų ir technologijų apribojimus, atrodo, kad yra įmanoma pastatyti tokias konstrukcijas, kurios paneigia pamatinius gamtos dėsnius.
Nuo Didžiosios Gizos piramidės iki senovės Meenakshi Amman šventyklos ir „Empire State Building“ inžinerijos mokslas atliko svarbų vaidmenį užtikrinant pusiausvyrą ir tvirtumą kiekvienam architektūros stebuklui.
Tačiau yra keletas įdomių konstrukcijų, pastatytų taip protingai, kad kartais beveik neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip jos sugeba išlikti vertikalios.
Amanhã muziejus
„Museo do Amanã“ (Rytojaus muziejus) yra puikus muziejus ir taikomųjų mokslų centras, esantis Rio de Žaneire, Brazilijoje, ir skirtas pokyčiams, kad būtų išvengta klimato nelaimių ir aplinkos degradacijos.
Pastatas suprojektuotas katalonų neofuturizmo stiliaus architekto Santiago Calatravos. Pastate yra tūkstančiai kilnojamų fotovoltinių saulės baterijų ir pažangi lietaus vandens surinkimo sistema.
„Museu do Amanhã“ projektą sukūrusi komanda teigia, kad jam reikia 40 procentų mažiau energijos nei įprastoms tokio dydžio konstrukcijoms, o aušinimo sistema naudoja vandenį iš netoliese esančios Gvanabaros įlankos.
Tačiau žaviausi muziejaus architektūros elementai yra pastato saulės spygliai, kurie kabo ore tiek priekyje, tiek gale. Projekcijos skirtos prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Calatrava sako, kad jį įkvėpė bromelijos, augančios Rio de Žaneiro botanikos sode.
2017 m. prestižiniame MIPIM konkurse muziejus gavo geriausio inovatyvaus žaliojo pastato apdovanojimą.
„Roterdamas“
Tarp didžiausių Nyderlandų pastatų priskiriamas „Roterdamo“ kompleksas atrodo kaip dangoraižių grupė, kurios statiniai tarsi sukrauti vienas ant kito ganėtinai nepraktišku būdu. Bendras šio pastato aukštis yra 149,1 metro, jame iš viso yra 44 aukštai. Kompleksas – tarsi perkrautas vertikalus miestas, nes čia tūkstančiai žmonių gyvena, lankosi ir dirba kasdien.
Iš išorės atrodo, kad skirtingi „Roterdamo“ bokštai nėra tinkamai išdėstyti ir gali bet kada nukristi. Tačiau viduje visi trys komplekso bokštai yra stipriai tarpusavyje susiję, jų fasadai pastatyti iš lengvo aliuminio ir stiklo, o visą konstrukciją laiko 1100 gigantiškų betoninių stulpų.
Struktūrą sukūrė Rem Koolhaasas iš architektūros firmos „Office for Metropolitan Architecture“ (OMA). Koolhaasas argumentavo, kad dažniausiai šios konstrukcijos būtų matomos iš judančių objektų, pvz., pro automobilio langą, ir suprojektavo kompleksą taip, kad žmonėms praeinant pro šalį bokštai atrodytų atsiskiriantys ir susiliejantys.
„Timmelsjoch“ muziejus
„Timmelsjoch“ muziejus, atrodantis kaip kabanti sija, yra aukštoje kalnų perėjoje, Timmelsjoch perėjos viršūnėje, pasienio regione tarp Austrijos ir Italijos.
Iš vienos pusės perėja remiasi į uolėtą Timmelsjoch aukštųjų Alpių kelio, jungiančio Pietų ir Šiaurės Tirolio regionus, kraštą. Kitoje muziejaus pusėje yra 16 metrų ilgio konsolinis tarpatramis. Dėl šios priežasties įėjimas į muziejų yra Austrijoje, o priešingas panoraminis langas yra Italijoje.
Daugiau nei 2500 metrų aukštyje virš jūros lygio įsikūręs „Timmelsjoch“ muziejus buvo baigtas 2010 m. Jis buvo pastatytas minint Italiją ir Austriją jungiančio Timmelsjoch Alpių kelio 50-metį. Muziejų suprojektavo Pietų Tirolio architektas Werneris Tschollas taip, kad iš išorės jis primena riedulį, o viduje – ledinį urvą, kurio viduryje yra didelis „stalaktitas“.
„Rainier“ bokštas
Ant siauro betoninio pagrindo stovintis „Rainier“ bokštas Sietle, Vašingtone, atrodo kaip apverstas dangoraižis ir vietinių gyventojų vadinamas „bebro pastatu“ dėl savo panašumo į medį, kurio pagrindą nugraužė bebras.
Bokštas buvo pastatytas 1977 m., jį suprojektavo architektas Minoru Yamasaki. Konstrukcija stovi ant 37 metrų aukščio lenkto betoninio pjedestalo. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai atitiktų maždaug 12 aukštų pastatą.
Pjedestalo dizainas sukuria papildomos erdvės gatvės lygyje ir sušvelnina „kanjono efektą“, kuris gali nukreipti vėją dangoraižių apsuptose gatvėse. Statybos metu buvo susirūpinta dėl konstrukcijos stiprumo ir atsparumo, tačiau gelžbetonis buvo kruopščiai iš anksto patikrintas inžinierių ir pasirodė esąs tvirtas.
Riedantis tiltas
Ar kada nors ėjote tiltu, kuris nenaudojamas virsta aštuonkampiu ratu? Riedantis pėsčiųjų tiltas, esantis Grand Union kanale Padingtono baseine, Londone, yra tokio dizaino. Tiltas naudoja hidraulinį judėjimą, kad išplėstų ir įtrauktų aštuonias dalis.
Riedančio tilto koncepciją sukūrė garsi britų firma „Heatherwick Studio“, o jo inžinerinį projektą sukūrė „Packman Lucas“ ir „SKM Anthony Hunts“. Šis 12 metrų ilgio tiltas buvo pastatytas naudojant hidraulines pavaras ir plieninius rėmus. Tiltas negalėjo būti nuolatinis, nes turėjo likti prieiga laivams, besišvartuojantiems įplaukoje.
Tiltas susisuka ir išsiskleidžia pagal grafiką (šiuo metu trečiadienį ir penktadienį vidurdienį bei šeštadienį 14 val.), jį valdo žmogus, kad kas nors neįstrigtų.
Tenerifės auditorija
Ši didinga auditorija, esanti Tenerifės Kanarų saloje, garsėja savo išskirtiniu arkiniu stogo dizainu, kuris naktį žiūrint iš toli atrodo kaip pusmėnulis. Auditoriją suprojektavo Santiago Calatrava, tas pats architektas, kuris sukūrė ir Rytojaus muziejų („Museo do Amanã“).
Arkinis stogas, kuris taip pat primena didelę betono bangą, turi du kūgio formos segmentus, kurie susikerta centre ir sudaro kraigo liniją. Briaunuotas stogas daugiausia paremtas pastato pamatu ir dviejų apatinių pastato stogų smailiais betoniniais galais. Dėl savo gravitaciją paneigiančio dizaino ir unikalaus architektūrinio patrauklumo „Auditorio de Tenerife“ dažnai vadinamas geriausiai pastatytu statiniu Kanarų salose.
„King Power Mahanakhon“
Šis Bankoke esantis dangoraižis atrdodo tarsi byrėtų, bet taip nėra. Nuo 2016 iki 2018 m. jis buvo aukščiausias pastatas Tailande.
Dangoraižio aukštis yra 314 metrų, o grindų plotas – 150 000 kv. metrų. Jame yra ir gyvenamųjų, ir komercinių patalpų.
Tačiau su tokiu unikaliu dizainu taip pat buvo svarbu išlaikyti subalansuotą pastato gravitacinę apkrovą. Taigi, norėdami padidinti konstrukcijos tvirtumą, architektas Ole Scheeren ir jo komanda panaudojo storą pamatą ir daugybę didžiulių kolonų. Naktį programuojama sistema pagyvina išgraužtą bokšto geometriją šviesomis, kurios atkartoja kasdienį miesto veiklos ciklą.
Balansuojanti daržinė
Šį neįtikėtiną pastatą galima rasti ant šlaito Thoringtono rajone, Safolko grafystėje, Anglijoje. Nors pusė šio pastato atrodo visiškai įprastai, kita pusė atrodo tarsi kabėtų ore be jokios atramos. Tačiau siekiant subalansuoti svorį, konstrukcijos pamatas turi centrinę šerdį (į šoną, pritvirtintą prie žemės), kurią taip pat sudaro 40 cm storio betoninė plokštė.
Be to, lyginant su fiksuota puse, konsolinė daržinės dalis išlaikoma lengvo svorio, kad jos svorio centras nepasislinktų. Šį kabantį kotedžą pastatė Nyderlanduose įsikūrusi architektūros įmonė MVRDV.
Pati architektūra dažnai apibrėžiama kaip menas ir mokslas, susijęs su pastatų projektavimu, todėl viskas, kas yra pastatyta aplink mus, negali būti padaryta be mokslo. Tačiau kartais kai kurios labai gerai sukurtos struktūros sukuria iliuziją, kad jos gali nepaisyti moksliškai įrodytų gamtos dėsnių, visgi tiesa slypi jų pamatuose ir vidinėje sistemoje.
