Kinija neapsiriboja tik Pietų ir Rytų Kinijos jūromis ir plečia savo įtaką toliau – pasitelkusi ne ginklus, o dolerius.

„Ekonominio žaidimo keitiklis“ – taip pareigūnai apibūdina Kolombo uostamiestį – blizgantį metropolį, kylantį iš vandens Šri Lankos sostinės pakrantėje.

Šalia žaliuojančio Kolombo verslo rajono didžiulis iš jūros atgaunamo smėlio plotas virsta aukštųjų technologijų miestu, kuriame įsikurs ofšorinis tarptautinis finansų centras, gyvenamieji rajonai ir prieplauka – šis naujasis miestas bus lyginimas su Dubajumi, Monaku ar Honkongu.

„Ši iš jūros atkovota žemė suteikia Šri Lankai galimybę perbraižyti žemėlapį ir sukurti pasaulinio lygio proporcijų bei funkcionalumo miestą ir konkuruoti su Dubajumi ar Singapūru“, – sakė Kolombo uostamiesčio ekonomikos komisijos narė Saliya Wickramasuriya.

Tačiau kritikai abejoja, kiek tai iš tikrųjų pakeis Šri Lankos ekonomiką.

Iš pradžių, norint iš jūros atkovoti 2,6 km² naujos žemės, šaliai reikėjo Kinijos uosto inžinerijos bendrovės (CHEC) 1,4 mlrd. USD investicijų. Mainais įmonei pagal nuomos sutartį 99 metams buvo suteikta 43 proc. atkovoto žemės ploto.

Po kelerių metų gilinimo darbų ir statybų veikla įgauna pagreitį ir formuojasi naujas miestas.

Didžiuliai kinų inžinierių prižiūrimi kranai perkelia betonines plokštes, o žemės kasimo technika pripildo sunkvežimius tonomis smėlio. Per melioruotą žemę tekanti upė jau išgilinta, kuria jau galima plaukti nedideliais laiveliais ir jachtomis.

Pareigūnai skaičiuoja, kad projektas, pirmasis tokio pobūdžio Pietų Azijoje, bus užbaigtas maždaug per 25 metus.

Šri Lanka teigia, kad jos valdoma žemė ir kinams suteiktas plotas bus išnuomotas tarptautinėms įmonėms, bankams ir kitoms įmonėms. Vyriausybė taip pat gali imti mokestį nuo jų pajamų.

Numatoma, kad naujajame mieste gyvens apie 80 000 žmonių, o čia investuojantiems ir užsiimantiems verslu bus taikomos mokesčių lengvatos. Visi sandoriai specialiojoje ekonominėje zonoje, įskaitant atlyginimus, bus atliekami JAV doleriais.

Uostamiesčio projektas buvo oficialiai pristatytas per Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą Kolombe 2014 m., praėjus metams po to, kai jis pradėjo juostos ir kelių iniciatyvą – ambicingą planą tiesti kelių, geležinkelių ir jūrų infrastruktūros ryšius visoje Azijoje ir Europoje, siekiant paskatinti prekybą.

Šri Lanka kreipėsi į Kiniją prašydama finansinės pagalbos atstatyti šalį po to, kai 2009 m. baigėsi ilgas karas su tamilų separatistais.

Xi Jinpingo vizito metu Šri Lankos prezidentu buvo Mahinda Rajapaksa, tačiau vėliau tais metais jis pralaimėjo rinkimus, rinkėjams susirūpinus dėl Kinijos paskolų, ypač didžiuliam uostui pietuose prie Hambantotos.

Po aštuonerių metų M. Rajapaksa dabar grįžta į valdžią kaip ministras pirmininkas, o jo jaunesnysis brolis Gotabaya – prezidentu.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()