„Siųsti karius į Ukrainą.“ Neįtikėtinos naujienos iš Baltijos šalių ir Suomijos. Kas vyksta ()
„Kodėl turėtume atskleisti visas savo kortas?“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ateityje Vakarų kariai gali padėti Ukrainai kare su Rusija, tačiau kol kas apie jų siuntimą nesvarstoma, interviu „Financial Times“ sakė Suomijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Elina Valtonen.
„Dabar ne laikas siųsti karius, ir mes net nenorime šiame etape apie tai diskutuoti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, žinoma, neturėtume nieko atmesti“, – sakė ji.
E. Valtonen palaikė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris pirmasis paskelbė apie tokią galimybę. Jos nuomone, jis pasielgė teisingai, leisdamas Rusijai spėlioti, ką nori padaryti Ukrainos sąjungininkai. „Kodėl turėtume atskleisti visas savo kortas, ypač nežinodami, prie ko prives šis karas ir kas nutiks ateityje?“ – pridūrė ministrė.
Savo ruožtu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigiamai atsiliepė apie E. Macrono bandymą sukurti „strateginį dviprasmiškumą“. „Man patiko <...> tai, kad kodėl turėtume primesti sau raudonas linijas, jei V. Putinas iš tikrųjų neturi raudonų linijų“, – aiškino ji.
Lietuvos Seimo Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis E. Macrono pareiškimą pavadino „išmintingiausiu žingsniu“. „Jis mus girdi. Jis mus supranta“, – pažymėjo jis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Cahkna pažymėjo, kad Prancūzijos prezidento žodžiai „šiek tiek pažadino Europos lyderius“ ir privertė V. Putiną susirūpinti, ką Ukrainos sąjungininkai „iš tikrųjų galėtų padaryti“.
E. Macronas sukūrė „pirmąją strateginę dilemą Rusijai“, pažymėjo vienos iš Baltijos šalių gynybos pareigūnas. Tačiau, jo nuomone, nepaisant šio drąsaus pareiškimo, Prancūzijos vadovas neapgalvojo tolesnių žingsnių.
E. Macronas leido į Ukrainą siųsti Vakarų karius vasario pabaigoje. Per susitikimą su Prancūzijos partijų vadovais prezidentas sakė, kad toks scenarijus taptų tikėtinas, jei Rusija prasiskverbtų per frontą link Odesos ar Kyjivo. Jis taip pat sakė, kad „neturi jokių ribų ar raudonų linijų“ paramos Ukrainai klausimu.
Po E. Macrono pareiškimo V. Putinas, kalbėdamas prieš Federalinę Asamblėją, pagrasino „galimiems intervencijos dalyviams“ branduoliniais ginklais; jie „turi suprasti“, kad „gali pataikyti į taikinius savo teritorijoje“. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad NATO karių pasirodymas Ukrainoje padarys Aljanso konfliktą su Rusija „neišvengiamu“.
Tačiau Prancūzijos vadovybė šių grasinimų nepabijojo. Kovo 9 dieną tapo žinoma, kad Paryžius buria Vakarų šalių koaliciją, pasiruošusią potencialiai siųsti savo karius į Ukrainą, rašė „Politico“. Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad kol kas Aljansas neplanuoja siųsti savo kontingento į karą su Rusija.
