„Tai buvo didžiausias tankų mūšis nuo karo pradžios.“ Dešimtys sunaikintų šarvuočių. Kas įvyko ()
Rusijos kariuomenė netoli Tonenkojės kaimo patyrė didžiulių nuostolių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija bandė įvykdyti didžiausią tankų ataką nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau buvo nugalėta, rašo „Forbes“.
Žurnalistų teigimu, praėjusį šeštadienį, kovo 30 d., Rusijos Federacija norėjo prasiveržti pro ukrainiečių pozicijas Avdijivkos srityje, pasitelkusi 36 tankus ir 12 pėstininkų kovos mašinų. Mūšis vyko kelyje nuo Rusijos kariuomenės užimto Tonenkojės kaimo iki Ukrainos kontroliuojamos Umanskojės gyvenvietės: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 25-oji brigada pastebėjo didelę 48 mašinų koloną ir ją užpuolė. Dėl to Rusija neteko 12 tankų ir aštuonių pėstininkų kovos mašinų.
„Forbes“ pabrėžia, kad tai, kas įvyko, gali rodyti dvi prieštaringas tendencijas. Jei vos prieš kelias savaites Rusijos kariuomenė dislokavo pėstininkus puolimui į vakarus nuo gyvenvietės, tai pastaruoju metu viskas pasikeitė ir Rusijos Federacija vėl pradėjo šia kryptimi naudoti šarvuočius.
Tuo pat metu faktas, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko nugalėti tokią didelę ir gerai ginkluotą Rusijos koloną, gali rodyti kitą tendenciją: Ukrainos kariuomenė vis dar pajėgi organizuoti griežtą gynybą, nepaisant amunicijos trūkumo. Tai įmanoma kartu naudojant minas, artileriją, prieštankines raketas ir dronus.
Rusijos karo korespondentas Jurijus Kotenokas savo „Telegram“ kanale taip pat pranešė, kad Rusijos kariuomenė netoli Tonenkojės kaimo patyrė didžiulių nuostolių. Dėl incidento jis kaltina „ne pačią kompetentingiausią komandą“, kuriai nesvarbu, kokia kaina bus pasiektas rezultatas.
„Tai nelaimė, kai pagrindinė paskata yra svajonė tapti generolu, o visa kita, įskaitant žmonių gelbėjimą, nustumiama į antrą planą“, – rašo J. Kotenokas.
„Forbes“ pažymi, kad skirtingų ginklų kombinuoto naudojimo taktika Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojama dėl amunicijos trūkumo. Visų pirma, sviedinių pasiūlos trūkumas paskatino Ukrainą plėsti masinę bepiločių orlaivių gamybą, todėl Ukrainos kariuomenė dabar gali panaudoti mažiau artilerijos sviedinių atakuoti Rusijos puolimo grupes, derindama savo veiksmus su netoliese esančiais dronų operatoriais, kurie užbaigia priešo likučius po pagrindinio smūgio.
Straipsnio autorių teigimu, tokia taktika „ir toliau formuos mūšio lauką“ net po to, kai į Ukrainą atkeliaus nauja amunicijos partija.
„Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais ukrainiečiai greičiausiai ir toliau ginsis nuo Rusijos puolimo grupių, pirmiausia koordinuodami savo haubicas ir dronus. Tačiau dabar artilerijos gali būti daugiau nei pastaraisiais mėnesiais“, – rašoma medžiagoje.
Per kiek daugiau nei dvejus karo metus Rusijos Federacija prarado daugiau nei 15 000 tankų, orlaivių, laivų, artilerijos dalių, raketų sistemų, pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių, vadaviečių ir ryšių punktų, nepilotuojamų orlaivių, logistikos sunkvežimių ir kt. Tai suma, kuri gali siekti šimtus milijardų dolerių. Tuo pat metu beveik penktadalį netektos technikos (2935 vnt.) užėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Tikrasis Rusijos nuostolių mastas gali būti daug didesnis, nes ne visi atvejai gali būti užfiksuoti. Pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos Federacija prarado 342 lėktuvus ir 325 sraigtasparnius, tačiau „Oryx“ pateikia beveik tris kartus mažesnius skaičius – atitinkamai 107 ir 135.
