„Grėsmę suvokia tik Baltijos šalys. Didžiausia veidmainė – Jungtinės Valstijos.“ Pasauliui reikia naujo lyderio (4)
„Jungtinės Valstijos yra didžiausia veidmainė.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarai nesugebėjo reaguoti į Rusijos grėsmės iššūkį, jiems reikia stiprių lyderių, galinčių sutelkti žmones.
Apie tai „The Hill“ rubrikoje rašo Rutgerso universiteto (JAV) istorikas, politologas prof. Alexanderis J. Motylas. Jis pasiūlė išanalizuoti neseniai skelbtą Norvegijos užsienio reikalų ministras Espeno Bartho Eidės pareiškimą, kad niekas nedaro pakankamai, kad Ukraina laimėtų karą.
„Logiška mintis yra tokia: jei tikite, kaip teigia Eide ir dauguma NATO šalių, kad Putino Rusija kelia egzistencinę grėsmę Europai, tuomet padarysite viską, ką galite, kad atremtumėte šią grėsmę, padėdami Ukrainai laimėti. Bet, jei, kaip sako Eide, nedarote visko, ką galite, kad padėtumėte Ukrainai, vadinasi, jūs nelaikote Putino Rusijos egzistencine grėsme Europai“, – rašo jis.
Profesorius pastebi, kad delsimas, nepakankama parama ir nenoras įvesti griežtas sankcijas Rusijos Federacijai rodo, kad NATO valstybės narės nelabai supranta, ką sako. Šiuo klausimu Vengrijos ir Slovakijos ministrų pirmininkų bei Donaldo Trumpo pozicija yra sąžiningesnė.
Jis pažymi, kad net Lenkija, kuri yra Ukrainos sąjungininkė, „atrodo, nesupranta, kad sienos blokavimas Ukrainos sunkvežimiams ir Ukrainos ekonomikos griovimas nėra būdas parodyti jos supratimą apie Rusijos grėsmę“.
Grėsmę suvokia tik Baltijos šalys. Neseniai ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pamatė šviesą“ ir, nors ir retoriškai, perėjo į ryžtingiausių Putino kritikų pusę.
„Jungtinės Valstijos yra didžiausia veidmainė. Išskyrus nedidelę aršių Trumpo šalininkų grupę Kongrese, Amerikos politinė klasė teigia, kad didžioji dauguma palaiko Ukrainą ir supranta Rusijos grėsmės mastą. Ir vis dėlto Vašingtonas pasirodė nepajėgus subordinuoti rinkimų politiką ir asmenines ambicijas akivaizdžiai galimybei, kad Ukrainos pralaimėjimas reikš Rusijos ekspansijos ir Trečiojo pasaulinio karo tęsinį – ir tūkstančių amerikiečių mirtį“, – pabrėžia jis.
Motylas mano, kad Vakarų nesugebėjimas patikėti, kad Putinas yra naujasis Hitleris, galima paaiškinti viltimis, kad tai tik „blogas sapnas“. „Deja, jei Putinas eis savo keliu, jų sapnas gali tapti nuolatinis“, – pabrėžia jis.
Jis įsitikinęs, kad Vakarams trūksta naujo Winstono Churchillio ar Franklino Roosevelto, kuris sugebėtų sutelkti žmones ir drąsiai susidurti su Rusijos Federacijos grėsme.
„Ironija ta, kad Putinas yra serijinis nevykėlis, strateginis nevykėlis, kurį gali lengvai pergudrauti Vakarų lyderis, kuris išdrįstų pabandyti. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, nepaisant visų savo trūkumų ir politinės patirties stokos, pavyko suvienyti tautą ir pasakyti „ne“ Putinui. Todėl stiprių lyderių atsiradimas įmanomas ir šiandien“, – rašo jis.
Profesorius atmeta, kad tokiu lyderiu galėtų tapti Joe Bidenas ar Donaldas Trumpas. „Deja, prezidentui Joe Bidenui nepavyko vadovauti pasauliui prieš Putiną. Donaldas Trumpas pademonstravo, kad negali būti lyderiu. Taškas. Ukrainos ir Vakarų likimas gali būti pono Macrono rankose. Gal jam pavyks susidoroti su šia užduotimi ir tapti Šarliu de Goliu?“ – klausia Motylas.
