Tai ne Ukraina. Karas atsinaujino. Puola Rusija. Kas dedasi (Žemėlapis, Video) ()
Kovos Sirijoje buvo faktiškai įšaldytos nuo 2020 m. Tačiau po ketverių metų santykinės ramybės opozicijos pajėgos staiga sudavė galingą smūgį Alepo provincijai, kuriam Assado režimas tikriausiai nebuvo pasiruošęs.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sirijoje po 4 metų trukusios santykinės ramybės vėl prasidėjo aktyvūs karo veiksmai kaip užsitęsusio pilietinio karo dalis.
Lapkričio 27 d. opozicijos pajėgos iš Idlibo, besipriešinančios Bašaro al Assado režimui, pradėjo puolimą prieš didelį Alepo miestą, kurį, remiamas Rusijos pajėgų, Damaskas 2016 m. susigrąžino į savo kontrolę.
„Focus“ apžvelgia, kaip šalyje klostėsi pastarųjų dienų įvykiai ir kokias geopolitines pasekmes gali sukelti eskalacija.
Kovos pajėgos Sirijoje
Pilietinis karas Sirijoje kilo 2011 m., kai šalyje, „Arabų pavasario“ metu prasidėjo protestai prieš dabartinio prezidento Bašaro Assado režimą. Įtampa kilo dėl politinių ir etninių problemų, ją pakurstė ir tai, kad Sirija yra daugiatautė ir daugiareligė šalis, kurioje valdžia buvo sutelkta nedidelio alavitų elito rankose, o didžioji dalis gyventojų buvo sunitai.
Karo Sirijoje metu veikė daugybė pajėgų, kurias galima suskirstyti į kelias kategorijas:
- Sirijos arabų armija (SAA) yra Assado režimo vyriausybės pajėgos, remiamos Rusijos, Irano ir iki šiol teroristinės organizacijos „Hezbollah“.
- Opozicijos pajėgos arba Sirijos sukilėliai. Sukilėliai yra suskirstyti į dvi pagrindines grupes – nuosaikiąsias opozicijos pajėgas šalies pietuose, tiksliau Jordanijos ir Irako sandūroje, kur yra didelė JAV karinė bazė, ir sukilėlius šiaurėje, tarp kurių yra „Hajat Tahrir al Šam“ (HTS) ir Sirijos nacionalinė armija (SNA), globojama ir remiama Turkijos.
- Džihadistų grupės. Tarp jų garsiausia yra „Islamo valstybė“ (ISIS), besipriešinanti vyriausybės pajėgoms ir opozicijai.
- Arabų grupės ir kurdai. Tai vadinamosios Liaudies savigynos pajėgos, kurios su JAV parama kontroliuoja šiaurės rytų Siriją ir kovoja su ISIS ir kiek mažesniu mastu su Assado režimu.
Konflikto paaštrėjimas
|
Lapkričio 27 d. rytą HTS pajėgos ir jų sąjungininkai iš kitų grupuočių pradėjo didelį puolimą Alepo provincijoje keliais frontais ir užėmė keletą svarbių pozicijų septyniuose miestuose.
Kariniai veiksmai sparčiai vystėsi ir tos pačios dienos vakare opozicijos pajėgos buvo už 7 km nuo paties Alepo. Netrukus paskelbta, kad jos įžengė į miestą.
Remiantis karo apžvalgininko, į atsargą išėjusio Izraelio gynybos pajėgų karininko Yigalo Levino, „sukilėliai atliko pirmąjį smūgį beveik be aukų, o smūgis buvo smogtas staiga, o tai pasėjo dezorganizaciją ir paniką Sirijos arabų armijoje“.
Pirmieji trofėjai
Po pirmosios sėkmės opozicijos pajėgos pradėjo skelbti apie paimtus belaisvius ir karo trofėjus. Tarp užgrobtos įrangos ir ginklų buvo Rusijos tankas T-72M1 ir pora pėstininkų kovos mašinų BMP-1, o tai netiesiogiai rodo Rusijos Federacijos ginkluotų grupuočių, kovojančių Assado režimo pusėje, pralaimėjimą.
Syrian rebels are in the center of Aleppo. pic.twitter.com/huVBFVhmiO
— Clash Report (@clashreport) November 29, 2024
Šiuo klausimu norime pridurti, kad oficialių Maskvos patvirtinimų nėra, tačiau kai kurie Rusijos kariškiai rašo, kad „buvo apsupta rusų specialistų“ grupė, yra informacijos apie nuostolius. Taip pat pabrėžiama, kad atakos metu besiginantys pabėgo, atverdami kelią puolėjams greitiems giliems prasiveržimams į priekį.
First footages of revolutionary forces storming Aleppo city. pic.twitter.com/R8eVmpFo5b
— Levant24 (@Levant_24_) November 29, 2024
Mažas Sirijos kariuomenės pajėgų tankumas šioje srityje neleidžia organizuoti patikimos gynybos, rašo Rusijos šaltiniai. Be to, ekonominės krizės metu Sirjos režimo armija patiria rimtų degalų problemų. Dėl šios priežasties jau lapkričio 27 d. vakare pasigirdo pranešimų, kad sukilėliams pavyko perimti kontrolę 17 užimtų kaimų į vakarus nuo Alepo.
Tuo tarpu vyriausybės pajėgų pasipriešinimas vis dar buvo jaučiamas – į mūšį stojo Assado armijos artilerija, taip pat Rusijos aviacija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Karinių veiksmų plėtra
Kitą dieną sukilėlių grupuočių puolamoji operacija prieš Assado režimo pozicijas tęsėsi. Lapkričio 28 d. jie pradėjo antrą puolimą toliau į pietus, Serakibo miesto rajone, kur gyvena kelios dešimtys tūkstančių gyventojų.
„Financial Times“ duomenimis, Sirijos sukilėliai jau išlaisvino 15 gyvenviečių iš Assado armijos ir nužudė vieną aukšto rango Irano vadą. Manoma, kad tai yra brigados generolas Keyumers Pourhašimi, kuris veikė kaip „karo patarėjas“.
CMO forces enter Aleppo city. pic.twitter.com/KoXn5HGqBR
— Levant24 (@Levant_24_) November 29, 2024
Remiantis „Levant24“ duomenimis, iki ketvirtadienio vakaro sukilėliai užėmė dar mažiausiai tris gyvenvietes ir tiesiogine to žodžio prasme pasiekė Alepo miestą. Sukilėliai iš gatvių šalina Bašaro al Assado portretus, taip pat su Rusija susijusius simbolius.
Taip pat buvo pranešta, kad sukilėliai nukirto svarbiausią greitkelį M5, jungiantį Alepo pramonės centrą su centriniu Hamos regionu, o tai smarkiai sukrėtė Sirijos armijos logistikos pajėgumus. Šio kelio kontrolė yra strategiškai svarbi visoms konflikto šalims. Assado armijai tai yra pagrindinis kariuomenės tiekimo kelias, o opozicijai – spaudimo Damaskui priemonė. Kelio užėmimas rimtai apsunkino vyriausybės pajėgų logistiką, apribojo jų galimybes manevruoti ir perkelti išteklius.
Geopolitinės pasekmės
Situacija Sirijos šiaurėje patraukė pasaulio žaidėjų, kurie daugelį metų aktyviai dalyvauja Sirijos konflikte, dėmesį. Džihadistų grupuočių veržimasis į priekį, pagrindinių M5 greitkelio atkarpų užgrobimas ir veržimasis link Alepo tapo rimtu iššūkiu visoms regione suinteresuotoms šalims.
Rusija, viena iš pagrindinių Bašaro al Assado sąjungininkių, susidūrė su sunkia užduotimi. Nepaisant oro antskrydžių kovotojų pozicijoms, jos galimybės remti Sirijos armiją yra labai ribotos.
Karas Ukrainoje reikalauja didelių išteklių, o tai siaurina Maskvos galimybes Sirijoje. Anksčiau stabilizuojant frontą pagrindinį vaidmenį vaidino „Wagner“ samdiniai, tačiau dabar jų buvimas yra minimalus, o grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas žuvo. Strateginio greitkelio M5 kontrolės praradimas gali pakenkti Assado režimo pozicijoms – tai rimta grėsmė Rusijai, kuri investavo didelius išteklius į Sirijos vyriausybės palaikymą.
Tuo pat metu Turkija ir toliau aktyviai daro įtaką įvykių eigai. Spėliojama, kad puolime dalyvaujančios grupuotės yra glaudžiai susijusios su Ankara, o tai rodo jos norą sustiprinti savo pozicijas Šiaurės Sirijoje. Turkija visada laikė šiaurinius regionus savo strateginių interesų zona ir aktyviai rėmė opoziciją. Tačiau jos veiksmai gali apsunkinti santykius su Rusija. Nepaisant ankstesnių susitarimų dėl Idlibo, atrodo, kad Ankara vis labiau stiprina savo sąjungas su opozicijos pajėgomis.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu pademonstravo ryžtą užtikrinti savo interesų saugumą regione. Neseniai surengti antskrydžiai prieš proiraniečių grupuočių bazes Homso provincijoje buvo atsakas į galimas grėsmes Amerikos karinėms bazėms. Tuo pat metu JAV karinė vadovybė pareiškė, kad tokie veiksmai būtini siekiant užkirsti kelią Irano remiamų pajėgų atakoms.
Iranas, kuris tradiciškai rėmė Assado režimą, taip pat susidūrė su rimtais iššūkiais. Pagrindiniai jo sąjungininkai, tokie kaip „Hezbollah“, patyrė aukų nuo Izraelio antskrydžių Libane ir Sirijoje. Izraelio kariuomenė patvirtino aukšto rango „Hezbollah“ vado Ibrahimo Akilo likvidavimą. Taigi proiranietiškų jėgų susilpnėjimas daro Damasko padėtį dar labiau pažeidžiamą, ypač konflikto su opozicija eskalavimo fone.
Taigi, eskalacija šiaurės Sirijoje parodo, kaip vidinės kovos veikia geopolitinę jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose. Sukilėlių įvykdytas M5 greitkelio užėmimas ne tik apsunkino Assado armijos padėtį, bet ir tapo lakmuso popierėliu, rodančiu, kaip stipriai pasikeitė jėgų pusiausvyra regione. Visi geopolitiniai žaidėjai dabar priversti peržiūrėti savo strategijas naujo konfrontacijos akivaizdoje.