Sukurtas didžiausias trimatis Visatos žemėlapis (0)
Naudojant ryškiausių kosmose esančių objektų šviesą, sukurtas didžiausias iki šiol trimatis tolimos Visatos praeities žemėlapis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kadangi praėjo daugybė metų, kol ši tolima šviesa pasiekė Žemę, šis žemėlapis iš esmės yra langas į praeitį, pro kurį galima pirmą kartą pamatyti, kaip Visata atrodė prieš 11 mlrd. metų, praneša space.com.
Sloano skaitmeninio dangaus apžvalgos projekto mokslininkai dėmesį sutelkė į ryškiausius kosminius objektus – ypač ryškius šviesulius kvazarus, kuriems energiją tiekia milžiniškos juodosios bedugnės. Kai šviesa iš kvazaro keliauja į Žemę, ji apšviečia tarpgalaktinių vandenilio dujų debesis, kurie sugeria tam tikro bangos ilgio šviesą. Kokia šviesa sugeriama, priklauso nuo kvazarą ir šiuos debesis skiriančio atstumo. Dėl to kvazarų šviesa sklinda netolygiai, o tai vadinama Laimano mišku (angl. k. – „Lyman-alpha forest“).
Norėdami gauti visą trimatį Visatos žemėlapį, mokslininkai rėmėsi 14 tūkst. kvazarų stebėjimais. Žemėlapis rodo, kas buvo prieš 11 mlrd. metų, kai, veikiamos gravitacijos jėgos, pirmosios galaktikos ėmė formuoti pirmuosius didelius telkinius.
„Mane asmeniškai labiausiai jaudina tai, kad visiems skeptikams įrodžiau, kad jie – neteisūs. Nors mes, naudodami šią techniką, nieko nepaprasto apie Visatą dar nesužinojome, mums pavyko pademonstruoti, jog tai veikia ir jog, greičiausiai, atrasime naujų dalykų“, – kalbėjo projekte dalyvaujantis fizikas Anžė Slosaras (Anže Slosar).
Žemėlapis sudarytas atliekant barionų virpesių spektroskopinę apžvalgą (Baryon Oscillation Spectroscopic Survey – BOSS). Tai – didžiausia iš keturių Sloano skaitmeninio dangaus apžvalgos projekto dalių. Kai 2014 metais bus baigti dar 140 tūkst. kvazarų stebėjimai, astronomai galės sudaryti 10 kartų didesnį žemėlapį nei paskelbtas dabar.
„Su tiek duomenų galėsime aptikti tokių dalykų, kokių niekada nesitikėjome“, – teigė kvazarų ekspertas Patrikas Petižanas (Patrick Petitjean) iš Astrofizikos instituto Paryžiuje.
Svarbiausias tokių žemėlapių tikslas – tirti, kaip, bėgant laikui, kito Visatos plėtimasis. Tai galėtų suteikti daugiau žinių apie paslaptingąją tamsiąją energiją, kuri, kaip manoma, ir skatina Visatą plėstis.
„Tamsioji energija yra vienas labiausiai stebinančių pastarųjų 20 metų fizikos atradimų. Niekas kol kas negali paaiškinti, kas tai galėtų būti. Taigi mes ją tiriame, nagrinėdami Visatos plėtimosi ir struktūros augimo istoriją. Tam mes sudarinėjame skirtingų epochų Visatos žemėlapius“, – aiškino A. Slosaras.
Kai BOSS bus įgyvendintas, „galėsime kelių procentų tikslumu išmatuoti, kaip sparčiai Visata plėtėsi prieš 11 mlrd. metų“, aiškino tyrėjas Patrikas Makdonaldas (Patrick McDonald) iš Lawrence Berkeley ir Brookhaven nacionalinių laboratorijų.
„Turint omenyje, kad niekas iki šiol kosminio plėtimosi nematavo tokioje tolimoje praeityje, tai yra stulbinanti perspektyva“, – pridūrė jis.
Mokslininkai, pavyzdžiui, „gali nustatyti, kad tamsioji energija pradėjo veikti prieš 11 mlrd. metų, o ne prieš 7 mlrd., kaip teigia paprasčiausias modelis, ir tai būtų stulbinama“, teigė A. Slosaras.
„Galimybė atrasti anomalijų yra didžiulė“, – tvirtino jis.
