Asteroidų kasinėtojai: 2012 DA14 vertė - 130 mlrd. JAV dolerių (1)
Gana nedidelė kosminė uoliena, kuri penktadienį, vasario 15 dieną prie Žemės priartės rekordiškai mažu atstumu, gali būti verta beveik 200 mlrd. JAV dolerių, tvirtina asteroidų kasinėjimo verslu ketinantys užsiimti asmenys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
45 metrų pločio 2012 DA14 asteroidas, kuris penktadienį praskries maždaug 27 000 km atstumu nuo Žemės paviršiaus, per visą asteroidų stebėjimo istoriją taps pirmuoju iš anksto pastebėtu tokio dydžio dangaus kūnu, tiek priartėjusiu prie Žemės. O bendrovės „Deep Space Industries“ specialistai tikina, kad asteroide gali būti 65 mlrd. dolerių vertės išgaunamo vandens ir 130 mlrd. dolerių vertės metalų, rašo "Space.com".
Tiesa, „Deep Space Industries“ šiuo atveju tik spėlioja, mat tiksli 2012 DA14 sudėtis nėra žinoma, o ir jo dydis kol kas vertinamas tik pagal ryškį.
Viltis užsiimti asteroidų kasinėjimu puoselėjanti bendrovė neketina praktiškai imtis 2012 DA14 kasinėjimo, mat jo orbita, lyginant su Žemės, yra stipriai pasvirusį, todėl jį labai sudėtinga sugauti. Tačiau šio kosminio akmenėlio "skutamasis" skrydis ties Žemės paviršiumi gali puikiai pademonstruoti, kokių turtų galima rasti ir išgauti asteroiduose, tvirtina „Deep Space Industries“ atstovai.
„Nors šios savaitės svečias bus netinkamame kelyje, kad iš jo išgautume išteklių, bus ir kitų, kurie skries patogesniu keliu, o mes norime būti pasirengę jų atvykimui“, - vasario 12 d. išplatintame pareiškime teigė bendrovės direktorių tarybos vadovas Rickas Tumlinsonas.
„Deep Space Industries“ ketina pasinaudojant asteroidų ištekliais padėti žmonijai palikti pėdsaką ne tik Žemėje, bet ir tolimesniuose Saulės sistemos plotuose. Asteroiduose esantį vandenį kosminiai geologai ketina paversti raketų kuru, kuriuo norima pigiai ir efektyviai užpildyti nuo Žemės jau pakilusių palydovų ir kosminių laivų kuro rezervuarus.
Asteroiduose esantys metalai – pavyzdžiui, geležis ar nikelis – savo ruožtu galėtų tapti žaliava kosminėms gamykloms statyti, o vėliau šios gamyklos, pasinaudodamos panašiais ištekliais, galėtų gaminti kosminius laivus, kosmines stotis ir kitas toli nuo Žemės paviršiaus turinčias būti struktūras.
Kasinėtojų tikslas – smarkiai sumažinti kiekį medžiagų, kurias reikia iškelti nuo Žemės paviršiaus, mat kol kas 1 tonos medžiagų pakėlimas į aukštesniąją orbitą kainuoja bent 10 mln. JAV dolerių.
„Jei ketiname vykdyti kosmoso tyrimus ir apgyvendinti kosminę erdvę, išteklių išgavimas iš kosminių šaltinių, tokių, kaip asteroidai, yra esminis reikalavimas“, - sakė R. Tumlinsonas.
„Deep Space Industries“ nėra vienintelė bendrovė, ketinanti kasinėti asteroidus. Antra bendrovė, ketinanti vykdyti analogišką veiklą, yra „Planetary Resources“, kurios finansiniai rėmėjai yra visame pasaulyje žinomi milijardieriai. Du iš rėmėjų yra „Google“ vadovai Larry Page'as ir Ericas Schmidtas.
„Deep Space Industries“ ketina 2015 metais į kosmoso gelmes išsiųsti mažų nepilotuojamų zondų „Firefly“ flotilę. Netrukus link perspektyviausių kosminių radinių būtų išsiųsti ir mėginių pargabenti gebantys zondai, o nuo 2020 metų jau norima pradėti ir realius kasinėjimo darbus.
„Planetary Resources“ taip pat tikisi, kad jų veikla padės žmonijai efektyviau užsiimti tolimesniais Saulės sistemos tyrimais. Pirmuosius nebrangius zonduojančius teleskopus bendrovė ketina iškelti per artimiausius metus.
Tiesa, „Deep Space Industries“ šiuo atveju tik spėlioja, mat tiksli 2012 DA14 sudėtis nėra žinoma, o ir jo dydis kol kas vertinamas tik pagal ryškį.
Viltis užsiimti asteroidų kasinėjimu puoselėjanti bendrovė neketina praktiškai imtis 2012 DA14 kasinėjimo, mat jo orbita, lyginant su Žemės, yra stipriai pasvirusį, todėl jį labai sudėtinga sugauti. Tačiau šio kosminio akmenėlio "skutamasis" skrydis ties Žemės paviršiumi gali puikiai pademonstruoti, kokių turtų galima rasti ir išgauti asteroiduose, tvirtina „Deep Space Industries“ atstovai.
„Nors šios savaitės svečias bus netinkamame kelyje, kad iš jo išgautume išteklių, bus ir kitų, kurie skries patogesniu keliu, o mes norime būti pasirengę jų atvykimui“, - vasario 12 d. išplatintame pareiškime teigė bendrovės direktorių tarybos vadovas Rickas Tumlinsonas.
„Deep Space Industries“ ketina pasinaudojant asteroidų ištekliais padėti žmonijai palikti pėdsaką ne tik Žemėje, bet ir tolimesniuose Saulės sistemos plotuose. Asteroiduose esantį vandenį kosminiai geologai ketina paversti raketų kuru, kuriuo norima pigiai ir efektyviai užpildyti nuo Žemės jau pakilusių palydovų ir kosminių laivų kuro rezervuarus.
Asteroiduose esantys metalai – pavyzdžiui, geležis ar nikelis – savo ruožtu galėtų tapti žaliava kosminėms gamykloms statyti, o vėliau šios gamyklos, pasinaudodamos panašiais ištekliais, galėtų gaminti kosminius laivus, kosmines stotis ir kitas toli nuo Žemės paviršiaus turinčias būti struktūras.
Kasinėtojų tikslas – smarkiai sumažinti kiekį medžiagų, kurias reikia iškelti nuo Žemės paviršiaus, mat kol kas 1 tonos medžiagų pakėlimas į aukštesniąją orbitą kainuoja bent 10 mln. JAV dolerių.
„Jei ketiname vykdyti kosmoso tyrimus ir apgyvendinti kosminę erdvę, išteklių išgavimas iš kosminių šaltinių, tokių, kaip asteroidai, yra esminis reikalavimas“, - sakė R. Tumlinsonas.
„Deep Space Industries“ nėra vienintelė bendrovė, ketinanti kasinėti asteroidus. Antra bendrovė, ketinanti vykdyti analogišką veiklą, yra „Planetary Resources“, kurios finansiniai rėmėjai yra visame pasaulyje žinomi milijardieriai. Du iš rėmėjų yra „Google“ vadovai Larry Page'as ir Ericas Schmidtas.
„Deep Space Industries“ ketina 2015 metais į kosmoso gelmes išsiųsti mažų nepilotuojamų zondų „Firefly“ flotilę. Netrukus link perspektyviausių kosminių radinių būtų išsiųsti ir mėginių pargabenti gebantys zondai, o nuo 2020 metų jau norima pradėti ir realius kasinėjimo darbus.
„Planetary Resources“ taip pat tikisi, kad jų veikla padės žmonijai efektyviau užsiimti tolimesniais Saulės sistemos tyrimais. Pirmuosius nebrangius zonduojančius teleskopus bendrovė ketina iškelti per artimiausius metus.
(9)
(0)
(0)