NASA greitam skrydžiui į Marsą bando termobranduolinį variklį (Video) (43)
Šios vasaros pabaigoje NASA išbandys naujo tipo raketinį variklį, kurį naudojantys pilotuojami kosminiai laivai astronautus į Marsą atskraidintų vos per 30-90 parų, skelbia „NextBigFuture“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gegužės mėnesį vykusiame NASA simpoziume Johnas Slough ir jo kolegos iš Vašingtono universiteto (JAV) pristatė naują pilotuojamų skrydžių į Marsą koncepciją, paremtą termobranduolinių raketų variklių trauka. Šios mokslininkų grupės parengta naujo tipo raketinių variklių konstrukcija yra unikali ir kartu labai paprasta, sakoma pranešime.
Vašingtono universitete atlikti skaičiavimai ir kompiuterinis modeliavimas patvirtino, kad tokie varikliai leistų pasiekti Marsą vos per 30–90 dienų, priklausomai nuo Žemės ir Marso padėties. Tai labai mažas laiko tarpas, galintis iškart išspręsti kai kurias sudėtingas pilotuojamo skrydžio į Marsą problemas: pirma, smarkiai sumažėja pavojingos kosminės apšvitos pavojus, astronautai mažiau rizikuos sunegaluoti ar nusilpti dėl ilgos nesvarumo būklės, antra, kosminių laivų konstruktoriai lengviau atsipūstų, nes jiems nebereikėtų sukti galvos, kaip į nedidelį kosminį laivą sukimšti vandens ir maisto atsargas, kurių turėtų pakakti 24–32 mėnesių trukmės skrydžiui į abi puses naudojant jau esamas raketinių variklių technologijas.
JAV mokslininkų atlikti eksperimentai patvirtino, kad naudojant naujo tipo termobranduolinį variklį skrydis į Marsą nepaprastai sutrumpėtų. Pranešama, kad NASA labai aktyviai ruošiasi eksperimentui, kurio metu laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą bus išbandytas naujos termobranduolinės traukos technologijos variklio prototipas.
Vašingtono universiteto mokslininkų suprojektuotame naujo tipo raketiniame variklyje specifinio tipo plazma magnetinio lauko suspaudžiama iki itin didelio slėgio, o paskui inicijuojama sintezės reakcija. Skelbiama, kad ši technologija jau sėkmingai išbandyta laboratorijoje – teliko išmėginti visavertį tokio variklio prototipą.
Jo veikimo principas esą labai paprastas. J. Slough ir jo kolegos sukūrė sistemą, kurioje galingas magnetinis laukas suspaudžia plonus metalinius žiedus, įrengtus aplink plazmą. Šie žiedai spaudžiami aplink deuterio plazmoidą ir sukelia sintezės reakciją. Ji trunka vos keletą mikrosekundžių, tačiau išlaisvina pakankamai energijos, kad būtų galima greitai įkaitinti ir jonizuoti žiedų metalą. Po to jonizuotas metalas dideliu greičiu išmetamas iš magnetinės raketos tūtos. Šis procesas kartojasi maždaug kas minutę: taip sukuriama reaktyvinė trauka, varanti kosminį laivą į priekį.
Neseniai įvykusiame NASA simpoziume Vašingtono universiteto mokslininkai pademonstravo apirusį aliumininį žiedą, kuris buvo naudojamas termobranduoliniame variklyje. Realiame variklyje esą bus naudojamas ne aliuminis, o metalinis litis. Laboratorijoje jis nenaudojamas dėl didelio aktyvumo: stendiniams bandymams esą pakanka ir aliuminio.
Pranešama, kad šiuo metu ruošiami didelės apimties tokio variklio prototipo bandymai. Kosminės technikos kontekste jo konstrukcija labai paprasta: masyvūs magnetai, elektros kabeliais prijungti prie kondensatorių, ir degimo kamera, iš kurios magnetinis laukas išmeta jonizuotą metalą. Variklio įranga per kelias mikrosekundes generuoja iki 1 mln. amperų srovę.
Pasak specialistų, didžiausi tokio variklio pranašumai yra didelė trauka, minimali radioaktyvioji tarša ir labai paprasta konstrukcija. Žinoma, jam reikia kuro, šiuo atveju nepigaus ličio, o taip pat elektros energijos šaltinio. Tačiau lyginant su dabartiniais cheminiais raketiniais varikliais termobranduolinis atrodo labai perspektyvus, sakoma pranešime.
Vašingtono universitete atlikti skaičiavimai ir kompiuterinis modeliavimas patvirtino, kad tokie varikliai leistų pasiekti Marsą vos per 30–90 dienų, priklausomai nuo Žemės ir Marso padėties. Tai labai mažas laiko tarpas, galintis iškart išspręsti kai kurias sudėtingas pilotuojamo skrydžio į Marsą problemas: pirma, smarkiai sumažėja pavojingos kosminės apšvitos pavojus, astronautai mažiau rizikuos sunegaluoti ar nusilpti dėl ilgos nesvarumo būklės, antra, kosminių laivų konstruktoriai lengviau atsipūstų, nes jiems nebereikėtų sukti galvos, kaip į nedidelį kosminį laivą sukimšti vandens ir maisto atsargas, kurių turėtų pakakti 24–32 mėnesių trukmės skrydžiui į abi puses naudojant jau esamas raketinių variklių technologijas.
JAV mokslininkų atlikti eksperimentai patvirtino, kad naudojant naujo tipo termobranduolinį variklį skrydis į Marsą nepaprastai sutrumpėtų. Pranešama, kad NASA labai aktyviai ruošiasi eksperimentui, kurio metu laboratorinėmis sąlygomis pirmą kartą bus išbandytas naujos termobranduolinės traukos technologijos variklio prototipas.
Vašingtono universiteto mokslininkų suprojektuotame naujo tipo raketiniame variklyje specifinio tipo plazma magnetinio lauko suspaudžiama iki itin didelio slėgio, o paskui inicijuojama sintezės reakcija. Skelbiama, kad ši technologija jau sėkmingai išbandyta laboratorijoje – teliko išmėginti visavertį tokio variklio prototipą.
Jo veikimo principas esą labai paprastas. J. Slough ir jo kolegos sukūrė sistemą, kurioje galingas magnetinis laukas suspaudžia plonus metalinius žiedus, įrengtus aplink plazmą. Šie žiedai spaudžiami aplink deuterio plazmoidą ir sukelia sintezės reakciją. Ji trunka vos keletą mikrosekundžių, tačiau išlaisvina pakankamai energijos, kad būtų galima greitai įkaitinti ir jonizuoti žiedų metalą. Po to jonizuotas metalas dideliu greičiu išmetamas iš magnetinės raketos tūtos. Šis procesas kartojasi maždaug kas minutę: taip sukuriama reaktyvinė trauka, varanti kosminį laivą į priekį.
Neseniai įvykusiame NASA simpoziume Vašingtono universiteto mokslininkai pademonstravo apirusį aliumininį žiedą, kuris buvo naudojamas termobranduoliniame variklyje. Realiame variklyje esą bus naudojamas ne aliuminis, o metalinis litis. Laboratorijoje jis nenaudojamas dėl didelio aktyvumo: stendiniams bandymams esą pakanka ir aliuminio.
Pranešama, kad šiuo metu ruošiami didelės apimties tokio variklio prototipo bandymai. Kosminės technikos kontekste jo konstrukcija labai paprasta: masyvūs magnetai, elektros kabeliais prijungti prie kondensatorių, ir degimo kamera, iš kurios magnetinis laukas išmeta jonizuotą metalą. Variklio įranga per kelias mikrosekundes generuoja iki 1 mln. amperų srovę.
Pasak specialistų, didžiausi tokio variklio pranašumai yra didelė trauka, minimali radioaktyvioji tarša ir labai paprasta konstrukcija. Žinoma, jam reikia kuro, šiuo atveju nepigaus ličio, o taip pat elektros energijos šaltinio. Tačiau lyginant su dabartiniais cheminiais raketiniais varikliais termobranduolinis atrodo labai perspektyvus, sakoma pranešime.
(40)
(0)
(2)