Iššifravo „ateivių signalą“: intriga auga  (1)

Mokslininkai teigia žingsniu priartėję prie atsakymo, kas skleidžia iš kosmoso mus pasiekiančius ypač galingus signalus – greituosius radijo bangų pliūpsnius (angl. Fast Radio Burst, FRB). Ir nors dažnai šiuos mistiškus signalus bandyta sieti su ateiviais, ši versija atmesta. Remiantis nauju tyrimu, FRB signalai atskrieja iš ypač smarkiai įmagnetintų kosmoso regionų – pavyzdžiui, neseniai sprogusių supernovų ar aktyvių kosminių dulkių debesų, kuriuose formuojasi žvaigždės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

FRB yra ypač galingi ir trumpi radijo bangų pliūpsniai. Pirmą kartą tokie signalai užfiksuoti prieš beveik dešimtmetį, tačiau jų kilmė mokslininkams iki šiol tebėra tikra mįslė. Jie Žemę įvairiomis kryptimis pasiekia iš ypač tolimų visatos kampelių, bet kaip, kada ir kur FRB susiformuoja nežinoma.

Iki šiol buvo patvirtinti tik 16 FRB, tačiau astronomai įsitikinę, kad kasdien jų turi įvykti tūkstančiai.

Tarptautinė astronomų komanda, išanalizavusi 650 valandų stebėjimų duomenis iš Nacionalinio mokslo fondo „Green Bank Telescope“ teleskopo, aptiko FRB signalą, kuris skyrėsi nuo likusiųjų. Šis specifinis radijo bangų pliūpsnis, kuriam suteiktas kodinis pavadinimas FRB 110523, turėjo papildomą poliarizacijos elementą, kurio iki šiol nebuvo pavykę aptikti.

Minėtasis signalas buvo aptiktas panaudojus programinę įrangą, kuri leido mokslininkams iš didžiulio duomenų masyvo išskirti ir analizuoti būtent FRB signalus.

Įprastai trumpi signalai, keliaudami milžiniškus atstumus kosmose, „susitepa“. Astronomai tai vadina „dispersijos vėlinimu“, šis efektas radijo astronomijoje dažnai naudojamas siekiant nustatyti signalų atstumą – kuo didesnis signalo išsisklaidymas, tuo toliau objektas yra. Tokiu būdu nustatytas ir FRB 110523 atstumas nuo Žemės – apie 6 mlrd. šviesmečių.

Taip pat dispersija paslepia dalį signalo duomenų. Tam, kad išspręstų šią problemą, mokslininkai sukūrė specialią programą, kuri neutralizuoja „dispersijos vėlinimą“ ir sujungia visus FRB signalo rodmenis. Tokiu būdu jie nustatė daugiau nei 6 tūkst. galimų FRB signalų. Išanalizavę juos visus mokslininkai pastebėjo, kad FRB 110523 vienintelis slėpė informaciją apie savo šaltinį.

„Milžiniškame duomenų masyve mes atradome ypatingą signalą, kurio visos charakteristikos atitiko FRB, tačiau su papildomu poliarizacijos elementu, kurio iki šiol nebuvome pastebėję“, – sakė Jeffrey Petersonas iš Carnegie Mellon universiteto McWilliamso kosmologijos centro.

Poliarizacija yra savybė, būdinga elektromagnetinėms bangoms ir parodo bangų orientaciją.

„Tai mums šį tą pasako apie magnetinį lauką, kurį pliūpsnis įveikė, skriedamas mūsų link, ir pateikia užuominų apie to pliūpsnio aplinką. Teorijų kūrėjams taip pat randasi daugiau galimybių, sugalvoti šių pliūpsnių kilmės paaiškinimus. Dabar žinome, kad šis FRB netrukus po to, kai atsirado, perskrodė tankų įmagnetintą regioną. Tai smarkiai sumažina pliūpsnio atsiradimo aplinkos ir jį sukėlusio įvykio versijų skaičių“, – sakė astronomas Kiyoshis Masui.

Tyrėjų teigimu, šis FRB signalas atsirado tolimoje galaktikoje ir skriedamas mūsų link perskrodė du jonizuotų dujų regionus. Vienas jų buvo labai arti signalo šaltinio (iki 100 tūkst. šviesmečių).

Tokį ryškų atspaudą FRB signale galėjo palikti tik du dalykai – šaltinį supantis kosminių dulkių debesis arba galaktikos centro aplinka.

Tyrimo autoriai svarsto, kad tai susiaurina FRB šaltinio paieškų lauką iki jaunų žvaigždžių populiacijų, tokių kaip magnetarai, arba senesnių neutroninių žvaigždžių susijungimų.

„Mums, astronomams, ypač patinka mistika. Tai įdomiausia šio dalyko dalis. Turime šiuos fenomenus, kurie yra labai didelės energijos, atskrieja per pusę Visatos, o mes nė neįsivaizduojame, kas jie yra. Mes pradedame atskleisti jų šaltinių užuominas.

Apskritai, šie išskirtiniai duomenys apie FRB atskleidžia daugiau nei bendrai žinojome apie juos iki šiol ir suteikia svarbias ribas. Taip pat dabar turime daug žadantį naują įrankį ieškoti milžiniškuose archyvuose daugiau pavyzdžių ir dar labiau priartėti prie tikrosios jų kilmės“, – sakė K. Masui.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(44)
(11)
(33)

Komentarai (1)