Trumpa gravitacijos istorija (8)
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis efektas buvo stebėtas 1966 – 1987 metais, stebint nuo Veneros paviršiaus atsispindinčius radarų spindulius ir matuojant laiką, per kurį signalai grįždavo Žemėn. Išmatuota delsa atitiko Einšteino teorijos numatytą.
Dabar delsa naudojama kosmologijoje, ieškant laiko skirtumų tarp gravitaciškai lęšiuojamų blyksnių ir taip matuojant visatos plėtimąsi.
1969: Klaidingas gravitacinių bangų aptikimas
Amerikietis fizikas Josephas Weberas (šiek tiek maištininkas) teigė eksperimentiškai aptikęs gravitacines bangas. Tačiau jo eksperimentų rezultatų niekam nepavyko atkartoti.
1974: Netiesioginis gravitacinių bangų liudijimas
Josephas Tayloras ir Russellas Hulse'as atrado naują pulsarų tipą: dvinarius pulsarus. Šių pulsarų orbitų kitimo matavimai parodė, kad pulsarai netenka energijos, kuri atitinka numatytą BRT. Už šį atradimą jie 1993 metais apdovanoti Nobelio fizikos premija.
1979: Stebėtas pirmasis galaktinis gravitacinis lęšiavimas
Pirmasis ekstragalaktinis gravitacinis lęšis buvo atrastas, kai stebėtojai Dennisas Walshas, Bobas Carswellas ir Ray'us Weymannas išvydo du identiškus kvazižvaigždinius objektus, „kvazarus“. Paaiškėjo, kad tai vienas kvazaras, esantis dviejuose atskiruose atvaizduose.
Nuo devintojo dešimtmečio gravitacinis lęšiavimas tapo galingu masės pasiskirstymo visatoje matavimo zondu.
1979: LIGO gauna finansavimą
JAV Nacionalinis mokslo fondas ima finansuoti Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorijos (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) statybą.
1987: Kitas klaidingas pranešimas apie gravitacines bangas
Klaidingas pranešimas apie tiesioginį GB aptikimą iš Josepho Weberio (vėl), kuriame teigiama apie signalą iš supernovos SN 1987A, aptiktą torsioninių virbų eksperimentu, susidedančiu iš didelių aliuminio virbų, kurie turėjo vibruoti, per juos einant gravitacinei bangai.
1994: Prasidėjo LIGO statyba
Ilgai užtrukusi, pagaliau prasidėjo LIGO statyba Hanforde, Vašingtono valstijoje ir Livingstone, Luizianoje.
2002: LIGO pradeda ieškoti
2002 metų rugpjūtį, LIGO ima ieškoti gravitacinių bangų.
2004: Lense–Thirringo efekto zondas
NASA paleido Gravity Probe B, turintį išmatuoti erdvėlaikio kreivumą šalia Žemės. Zonde buvo sumontuoti giroskopai, šiek tiek pasisukantys dėl erdvėlaikio. Šis efektas stipresnis šalia besisukančių objektų, „tempiančių” erdvėlaikį apie save.
Gravity Probe B giroskopų pasisukimo dydis sutapo su numatytu Einšteino BRT.
2005: LIGO medžioklė baigėsi
Po penkių paieškų, pirmoji LIGO fazė baigėsi, taip ir neaptikus gravitacinių bangų. Tada jutikliai buvo suderinti didesniam jautrumui, vadinamajam Pagerintam LIGO.
2009: Pagerintas LIGO
Atnaujinta LIGO versija pradėjo naują gravitacinių bangų medžioklę.
2010: Pagerinto LIGO medžioklė baigėsi
Pagerintas LIGO neaptiko gravitacinių bangų. Prasidėjo esminis atnaujinimas, vadinamasis Pažangusis LIGO.
2014: Pažangiojo LIGO atnaujinimas baigtas
Baigtas naujojo Pažangaus LIGO montavimas ir išbandymas – jis beveik pasirengęs pradėti naują paiešką.
2015: #3 klaidingas gravitacinių bangų aptikimas
Netiesioginį gravitacinių bangų pėdsaką ankstyvojoje visatoje paskelbė aptikęs BICEP2 eksperimentas, tyrinėjantis kosminį mikrobangų foną. Bet panašu, klaidingą signalą sukūrė dulkės mūsų galaktikoje.
2015: LIGO vėl atnaujintas
Pažangusis LIGO pradeda naują gravitacinių bangų medžioklę keturis kartus už pradinį LIGO didesniu jautrumu. Rugsėjį jis aptiko signalą, kuris atrodo panašus į kilusį iš dviejų juodųjų bedugnių susiliejimo.
2016: Gravitacinių bangų aptikimas patvirtintas
Kruopščiausiai patikrinusi duomenis Pažangiojo LIGO komanda paskelbė aptikusi gravitacines bangas.
Už temos pasiūlymą dėkojame skaitytojui Giedriui