S. Hawkingas su rusų milijardieriumi veš žmoniją į Kentauro Alfą (2)
Nespėjome aprašyti metodo, kurį taikydami mokslininkai tikisi tyrimo zondus iki artimiausios žvaigždės nuskraidinti per 15 metų, o jau atsirado labai rimta iniciatyva šį projektą paversti realybe.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienį mokslininkas Stephenas Hawkingas ir rusų milijardierius Jurijus Milneris paskelbė, kad skiria 100 mln. dolerių tam, kad misija į Kentauro Alfą startuotų per 20 metų.
„Jau egzistuoja technologija, kuri tai gali paversti realybe dar mūsų kartai“, – antradienį surengtoje konferencijoje, kur buvo paskelbta apie inciatyvos „Breathrough Starshot“ įkūrimą, kalbėjo astronautė Mae Jemison.
Ir jei tokių pajėgų jums atrodo maža, ten pat buvo pranešta, kad prie projekto iniciatorių jungiasi ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.
Detaliau apie lazeriais įgreitinamų miniatiūrinių zondų galimybę pasiekti ketvirtį šviesos greičio rašėme visai neseniai. Šis projektas planuoja vystyti būtent tokį metodą, tad nesikartosime. Vienintelis skirtumas, kad jo iniciatoriai lyg ir tikisi zondus įgreitinsiančią 100 GW galios kelių kvadratinių kilometrų dydžio lazerių sistemą pastatyti Žemės paviršiuje, tik kuo didesniame aukštyje.
100 mln. dolerių projektui įgyvendinti tikrai nepakaks, tačiau už šiuos pinigus planuojama kurti miniatiūrinius kelis gramus sveriančius zondus, kurie vis tiek galėtų fotografuoti, siųsti signalą ir t.t.
Stephenas Hawkingas jau seniai tvirtina, kad žmonija privalo kolonizuoti kosmosą, jei nori išlikti, nes „nuostabi Žemė negyvuos amžinai“.
Rusas Jurijus Milneris, investavęs ir į „Facebook“, ir į „Spotify“, ir į „Twitter“, garsėja savo meile mokslui. Visai neseniai, 2015 m. liepą, rusų milijardierius jau skyrė 100 mln. dolerių milžiniškų teleskopų, kurie ieškos kitų planetų, kūrimui.
Pirmosios planuojamos kelionės tikslas – Kentauro Alfa – pasirinkta ne tik todėl, kad tai viena artimiausių žvaigždžių, bet ir todėl, kad aplink ją sukasi kelios planetos, tarp kurių gali būti ir panaši į Žemę.
Projekto programai vadovaus buvęs NASA AMES tyrimų centro direktorius Peteris Wordenas, kurį konsultuos inžinierių ir mokslininkų komanda.
Užmojis paleisti zondus jau po 20 metų gali pasirodyti pernelyg ambicingas, tačiau antradienį surengta konferencija parodė, kaip toks didingas projektas uždegė mokslininkų bendruomenę.
Čia dalyvavo ir Ann Duyan (žmogus, parinkęs muziką kurią į tarpžvaigždinę erdvę išgabeno NASA zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“), ir Freemanas Dysonas (garsusis Princetono matematikas ir fizikas), ir buvusi astronautė Mae Jemison, ir Harvardo fizikas teoretikas Avi Loebas, ir tas pats Peteris Wordenas.
„Įkvepiantis tikslas uždega žmones pakilti ir imtis darbo“, – sakė Avi Loebas.
O Jurijus Milneris nė nesuabejojo:
„Pirmą kartą mes galime užtikrintai pasakyti, kad tai įmanoma padaryti per numatytą laiką.“
Neįtikėtina. Stulbina! Ir vis tiek taip sunku patikėti, kad jau galima pradėti tikėti – žmonija pajudės žvaigždžių link. Na ir kas, kad kol kas mokės tik pasibėgėti, nes zondai be variklių neturi ir stabdžių. Sustoti tikrai dar spėsim.
