Šį penktadienį NASA atstovai pareiškė, jog jiems pavyko Mėnulyje rasti vandens ir kad tai "atveria naujas perspektyvas nuolatinei kosminei bazei Mėnulyje įkurti".

Šią naujieną vidudienį vykusioje žurnalistų konferencijoje pristatė projekte dalyvavęs mokslininkas Anthony Colaprete'as. "Aš šiandien noriu jums pareikšti, jog taip, mes radome vandens. Ir radome jo ne mažyti trupinėlį, o gan reikšmingą kiekį". Atradimas remiasi pirminiais duomenimis, surinktais tuo metu, kai LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) automatinis tyrimų zondas šio spalio 9 dieną tyčia buvo paleistas nukristi ant šešėlinės Mėnulio pusės ties netoliese Mėnulio pietų poliaus esančiu Cabeus krateriu. Nors eksperimentas gavosi ne visai tokio efekto, kokio tikėtasi, tačiau galutiniai rezultatai džiugina.

Colaprete teigimu, satelitui atsitrenkus į paviršių per nuolaužų ir dulkių debesį praskriejo speciali raketa, kurioje esanti įranga išmatavo į erdvę išmestoje medžiagoje esančio vandens kiekį bei daugybę kitų mokslininkus dominančių parametrų. Tyrinėtojai susitelkė išanalizavo satelito spektrometrų duomenis, kurie paliudijo, jog paviršiuje (arba visai netoli jo) esama vandens. Spektrometrai medžiagų sudėtį sugeba nustatyti pagal tai, kokio ilgio šviesą šios medžiagos sugeria arba išspinduliuoja.

Nors 79 milijonus kainavusios misijos tikslas buvo nustatyti, ar Mėnulyje yra vandens, tikimasi, jog pilnai išanalizavus visus surinktus duomenis bus padaryta ir kitokių atradimų, teigia projekte dalyvaujantys mokslininkai. "Šis atradimas mūsų supratime apie Mėnulį atveria naują skyrių", teigiama rašytiniame aeronautikos agentūros pranešime, išleistame netrukus po konferencijos.

Vyriausiasis NASA Mėnulio tyrimų mokslininkas Michael Wargo teigia, jog naujausias atradimas taip pat gali atskleisti kitokių Saulės sistemos paslapčių. Jis prognozuoja, jog vandens ištekliai Žemės palydove galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių; kol kas keliamos hipotezės, jog tam įtakos turėjo Saulės vėjai, kometos, gigantiški molekuliniai debesys arba netgi paties Mėnulio vidinė veikla. Šiame procese įtakos gali turėti netgi pati Žemė, teigia Wargo. "Jei vanduo, kuris ten nukrito arba susiformavo, yra milijonų metų senumo, šie poliariniai šalčio 'spąstai' gali slėpti raktą į Saulės sistemos istoriją ir evoliuciją - panašiai kaip ir Žemėje paimti amžinojo įšalo mėginiai atskleidžia senovinę informaciją", teigiama NASA pranešime. "Be to, vanduo ir kitos medžiagos yra potencialūs ištekliai, ateityje padėsiantys vykdyti tolesnius Mėnulio tyrimus".

Apie šį atradimą pasakoja patys NASA atstovai:

Komentarai (3)