Yra daug baisesnis ugnikalnis net už Jeloustouną: tik laiko klausimas, kada išsiverš - įsiviešpataus vulkaninė žiema, o pasaulio ekonomika žlugs ()
Kembridžo universiteto mokslininkai perspėja, kad ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje sukels chaosą ir tik laiko klausimas, kada tai įvyks.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Merapio ugnikalnis yra netoli Indonezijos pakrantės, o jo išsiveržimas, pasak mokslininkų, gali lemti vulkaninę žiemą, kuri Žemėje tęsis mažiausiai 3 metus, bei pasaulio ekonomikos žlugimą. Tačiau svarbiausia, anot mokslininkų, kad ir kas bebūtų, anksčiau ar vėliau jis pabus, rašo „Daily Mail“.
Merapi kalną galima pelnytai vadinti pasaulio pabaigos ugnikalniu, nes jis tiesiogine prasme yra vos keli kilometrai nuo Malakos sąsiaurio, kuris dar vadinamas siauriausia vieta planetoje. Faktas yra tas, kad, nepaisant gana mažo dydžio, Malakos sąsiauris vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje – per jį kasmet praplaukia beveik 90 000 laivų, gabenančių grūdus, žalią naftą ir beveik visų rūšių prekes, kurios yra rinkoje.
Kembridžo universiteto mokslininkai atliko savo tyrimus ir padarė išvadą, kad vienaip ar kitaip Merapis pabus – dėl to 2743 metrų aukščio ugnikalnis išleis pelenų debesį, kuris iškils beveik 4 kilometrus virš Malakos sąsiaurio, kuris atlieka tokį svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Preliminariais skaičiavimais, per jis lemia beveik 40 % pasaulio ekonomikos.
Mokslininkai teigia, kad užblokavus sąsiaurį sumažės vidutinė temperatūra, o tai sukels pasaulinį maisto trūkumą ir klimato anomalijas. Preliminariais skaičiavimais, Merapio ugnikalnio išsiveržimas žmonijai kainuos kiek daugiau nei 2,5 trilijono dolerių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad nepavyks išvengti pasaulio pabaigos ugnikalnio pabudimo, tačiau jau šiandien galima naudoti išankstinio perspėjimo sistemas perspėti apie gresiančią nelaimę. Tyrėjai piešia labai apokaliptinius scenarijus, kas nutiks pabudus „pykčio ugnikalniui“.
Pirma, pelenų debesis išplis daug kilometrų nuo ugnikalnio ir paralyžiuos aviacijos darbą ne tik Indonezijoje – Malaizijos ir Singapūro oro uostai negalės dirbti.
Antra, dėl oro uostų sustabdymo sustos ir turizmas, dėl kurio bus prarasta 3,35 milijardo dolerių, ir tai taikoma tik Indonezijai.
Trečia, anot vulkanologės Laros Mani, vulkaninio sprogumo indekso (VEI) nuo 4 iki 6 pakanka, kad sutrikdytų prekybos kanalą. Beje, VEI didžiausia vertė yra 8.
Ketvirta, vidutinė pasaulinė temperatūra greičiausiai nukris 1 °C iki trejų metų, o tai reiškia, kad mūsų laukia klimato kaita ir maisto trūkumas.
Paskutinis didelis Merapi ugnikalnio išsiveržimas įvyko 2006 m. gegužės 29 d., kai sukėlė niokojantį 2,6 balo žemės drebėjimą ir žuvo mažiausiai 3 000 žmonių. O per 2010 metų spalio 25 d. išsiveržimą žuvo daugiau kaip 350 žmonių.
