Vokiečių dogai yra gigantiški, galingi šunys. Tačiau absoliuti dauguma jų pasižymi ramiu charakteriu, dėl kurio jie yra praminti "švelniaisiais gigantais". Jie yra žavūs, meilūs, žaismingi, kantrūs su vaikais ir mėgsta būti žmonių draugijoje. Loja ir agresyvūs tampa tik tada, kai to reikalauja aplinkybės. Daugiau apie šią veislę žiūrėkite video.

Šie šunys pasižymi stačiakampe kūno forma. Patinai gali būti itin masyvūs; jų aukščio ir ilgio santykis yra didesnis nei kalių. Galva ilga, kvadratinės formos. Nosis dažniausiai juoda, akys vidutinio dydžio, gilios. Priekinės šuns kojos tiesios, kūnas raumeningas, kailis trumpas. Gali būti juodos, marmurinės, rudos, "tigrinės", mėlynos arba pilkos spalvų. Kartais pasitaiko šokolado spalvos kailis - tai lemia recesyvinis genas, todėl ši spalva nėra pripažįstama oficialiuose konkursuose. 

Iš kitų šunų išsiskiria savo patikimumu ir ištikimumu. Būdami drasūs ir lojalūs, jie puikiai tinka kaip sarginiai šunys. Maži būna palyginti trumpą laiką, tad dresavimas ir treniravimas paprastai pradedamas nuo mažens. Rekomenduojama šiuos šunis išmokyti nešokti ant arba nesiremti į žmogų. Pasižymi natūraliu gaujos lyderio instinktu ir savo vedamoje grupėje mėgsta tvarką, tačiau kaip ir daugeliui kitų šunų veislių, dresavimo metu jam įdiegiama, kad tikrasis "gaujos lyderis" yra jo šeimininkas, todėl šunų savininkai turėtų pasižymėti tvirtu, pasitikinčiu ir nuosekliu charakteriu.

Būtina prisiminti, kad vokiečių dogai yra vieni didžiausių šunų. Patinai užauga iki 76-86cm aukščio, kalės - iki 71-81cm. Jų svoris atitinkamai svyruoja 54-90kg ir 45-59kg ribose. Pasaulyje yra nusistovėjusi tokia nuostata, kad labiau vertinami didesni šios veislės atstovai.

Medicininiu požiūriu neatsparūs klubo sąnario displazijai, patiria skausmingą skrandžio pūtimą, serga širdies ir onkologinėmis ligomis, galimos uodegso traumos. Gyvūnui nerekomenduojama intensyviai bėgioti iki mažiausiai vienerių metų amžiaus, tačiau kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai ir mankšta yra būtini. Veislė neilgaamžė - dogai paprastai sulaukia vidutiniškai 10 metų, išskirtiniais atvejais - 12-13 metų. Butuose gali gyventi tik su sąlyga, kad jiems sudaromos sąlygos mankštintis lauke. Uždarose patalpose jie yra palyginti neaktyvūs, gerai jų savijautai užtikrinti reikalinga kuo didesnė erdvė.

Vokiečių dogai yra sena veislė, kartais dar vadinama "Šunų Apolonais". Vokiečių dogus primenantys šunys buvo vaizduojami ant graikiškų monetų nuo maždaug 36 metų prieš Kristų. Archeologai yra aptikę šių šūnų piešinių ant Egipto monumentų, kurie yra datuojami net 3000 metų prieš Kristų. Anksčiausi rašytiniai šaltiniai, minintys į vokiečių dogus panašius šunis, randami Kinijos literatūroje, pradedant 1121 metais prieš Kristų. 407 mūsų eros metais į dabartinei Vokietijai priklausančią Galijos dalį, taip pat dalį Italijos ir Ispanijos įsiveržė Azijos Alanų klajokliai, kurie kartu su savimi atsigabeno galingus mastifus primenančius šunis. Klajokliai didžiavosi šunų gebėjimu savarankiškai įveikti šernus ar netgi lokius. Buvo manoma, kad dogai išveisti sukryžminus vilkšunius su anglų mastifais. Be to, naudotas selektyvinis kryžminimas su kurtais. Nuo senovės buvo naudojamas kaip medžioklinis šuo, vėliau - kaip sargas. Nors anglų kalboje jie vadinmi "Great Dane" ("Didysis Danas"), realybėje jie neturi nieko bendro su Danija. Kaip savarankiška veislė vokiečių dogai buvo pripažinti 1887 metais.

Komentarai (4)