Evoliucijos mitai: Evoliucijos neįmanoma paneigti, todėl tai nėra mokslas

Aš norėjau pasakyti, kad jei genas neturi įtakos organizmui, jis turi kur kas didesnę tikimybę būti "sugraužtas" mutacijų ir kitaip degraduoti, nei tas genas kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas. Jei genas yra stipriai "užkonservuotas" tarp individų, tai rodo apie jo svarbą. O čia 65 mln. metų išliko nepakitęs, o tu dar kalbi kad jis neturi jokios įtakos. Kaip sakiau, aš manau, kad ta 130-ties porų dnr seka greičiausiai yra iš šiuolaikinio kalakuto, o ne jokio dinozauro. Susimovė chebra ir tiek. Net wiki neužsimena apie šį "atradimą".

Ne. Mutacijos vyksta bet kurioje genomo vietoje, nepaisant to, ką ta atitinkama vieta koduoja. Teisingai, geno paplitimas tarp daugybės rūšių rodo to geno koduojamo baltymo universalią svarbą daugumai organizmų. Bet tai, kad RuBisCO būtinas augalams nereiškia, kad žmogus be RuBisCO neišgyvens. Žmogus fotosintezės nevykdo. Mes jau sutarėm, kad ta DNR dinozauro turbūt buvo netikra, o plius dar minėjau, kad ten pateikiau hipotetišką atvejį (kur pacitavai), todėl nenueikim į lankas įsivaizduodami, jog kalbam apie realų dalyką. Mes net nežinom ką ta atkarpa koduoja. Gal išvis nieko, gal ten intronas, kurį transkribavus i RNR vėliau splicingo metu iškerpa. Tai gal baigiam tuo, kad negalim nieko konkrečiai pasakyti apie šitą atkarpą, nes nežinom nei tos atkarpos funkcijos, nei jos autentiškumo. Edit: dabar ieškodamas radau, kad mutacijos gali vykti ten, kur mutacijos jau buvo įvykusios anksčiau: http://classic.the-scientist.com/blog/display/56267/ Bet tai tavo argumento nepatvirtina, nes čia, visų pirma, dar nėra galutinai įrodyta, visų antra, rodoma koreliacija ne tarp geno svarbumo ar 'konservavimo' ir mutacijos tikimybės, o tarp tikimybės, kad įvyks mutacija tam tikroje vietoje, jei ten jau prieš tai įvyko mutacija.

Taip. Tačiau jei mutacija įvyks gene, kuris neturi įtakos organizmui, tai mutavę genai nesunkiai išplis per palikuonis. Organizmui bus visiškai dzin geras pas jį tas genas ar ne. Tai per laiką galima tikėtis didelės to geno degradacijos, kol ateis laikas, kai originlaus nemutavusio geno nebeturės nė vienas palikuonis. Tačiau jei netinkamai mutuos genai atsakingi už gyvybiškai svarbias sistemas, tokie genai turi labai mažai šansų išplisti.

Jau taip paprastai parašiau, kad paprasčiau net neįsivaizduoju ir, aukseli, vis tiek nesupratai. Žiūrėk - gal dabar bus truputį aiškiau. DNR sudaro nukleotidai. Jų yra 4. Koduojančioje srityje kiekviena iš eilės einanti trijų nukleotidų grupelė koduoja vieną baltymo aminorūgštį. Baltymas - milžiniška molekulė, kurią sudaro aminorūgštys, sujungtos į grandinę. Dėl joninių, hidrofobinių ir visokių kitokių fizikinių dėsnių bei kitų baltymų įtakos yra tam tikros struktūros. Labai priklausomai nuo struktūros, aktyvaus centro ir pan. baltymas atlieka tam tikrą funkciją. Pvz., metabolizuoja kažkokią medžiagą. Iki čia viskas aišku? Jei aišku, eime toliau. Tikėtina, jog mutacija DNR grandinėje pakeis baltymo struktūrą, nes konkrečioje padėtyje pasikeis amino rūgštis. Sakykim, prieš tai buvo kažkokia hidrofobinė aminorūgštis, kuri baltymo struktūroje buvo vidinėje dalyje. O po mutacijos ji pakeista į hidrofilinę amr. ir atsirado baltymo išorėje. Pakito baltymo struktūra, o gal ir funkcija. Jei mutacija sėkminga, ji įsitvirtina. Per daug kartų mutacijų būna per daug, kad atskirtos rūšys vėl galėtų daugintis tarpusavyje. Aš nesuprantu, kas tau neaišku su tom mutacijom... O dėl realių pavydžių, tai jų pilna - visokie bakterijų kamienai, net rūšys, naujos gyvūnų veislės, augalai, ...

Aš sakiau, kad įmanoma, jog jis neturi įtakos. Įmanoma ir priešinga alternatyva. Ir mes net nežinom, ar tos 130 porų išvis sudaro nors vieną geną, gal ten tik pusė polipeptido aminorūgščių užkoduota, gal dar tiek pat jų turi būti kad turėtų genetinę prasmę tas dalykas. Gal kitoje dalyje būtų reikšmingų mutacijų, kuriose matytųsi to geno skirtumas tarp mūsų turbūt nerealios dinozaurinės DNR ir kalakuto. Mes NIEKO nežinom. Galbūt tavo tas pamąstymas ir nėra klaidingas, kad svarbių genų žalingos mutacijos greit išnyksta kartu su organizmu, o nežalingos gali akumuliuotis per ilgą laiko tarpą. O gal ir ne. Vėl grįžtam prie to, kad JEIGU ta DNR yra autentiška, vienintelis dalykas, kurį mes žinome - tai kad tos 130 bp išliko. Nevyko mutacijos toje atkarpoje. Galima pripasakoti pasakų, kodėl taip yra, bet kas iš to? Nesikabinkim ant visiškai hipotetinių pamąstymų. Jei aš pasakiau, jog įmanoma, kad tas genas nesvarbus ir represuotas ir išliko nepakitęs, tai aš ir sakau, jog ĮMANOMA, o ne tikrai YRA. Gali būti, kad ta atkarpa ir labai svarbi, ir todėl mes ją matome nepatikusią, nes pakitusios versijos išnyko. Abu variantai paaiškina tų 130bp išlikimą (vėl, jei tai autentiška, kas turbūt nėra). Iš tikrųjų, padiskutuoti man tokiom temom smagu, bet čia jau mes visiškai nutolom nuo bet kokio realaus pagrindo. Nebežinau, ką pridurti. Visiškai nebemoksliškai jau burbam

O gal tik užsispyrusiai laikomės savo pažiūrų ir NENORIME ŽINOTI?

Turėjau omenyje nieko nežinome apie 130 bazių porų, dėl kurių čia vyksta šita beprasmė diskusija. Būtų nuostabu, jei kas pasiūlytų kaip ištraukti kažką realaus iš šio dalykėlio. Pirmasis mums padėsiantis faktelis būtų nustatymas, ar ta atkarpėlė yra tikrai dinozauro. Kol šito neturim, negalim tęsti tolimesnės diskusijos, kurios tema, atsakius į šį klausimą, būtų tos atkarpos funkcija ir svarba dinozauro ar kalakuto organizmui.

Čia nepriimk asmeniškai, tik kai kur stebiu ir tokią tendenciją.

Heh, nieko tokio. Aš labai stengiausi pabrėžti visuose postuose, kad ištisos mano pastraipos dėl akivaizdaus patikimų duomenų trūkumo tėra 'kas būtų, jeigu būtų' stiliaus, hipotetiškos. O kartais jos priimamos visiškai ne kaip tokios. :]

Per visą mikrobiologijos mokslo istoriją net nebuvo užfiksuota, kaip atsiranda nauja bakterijų rūšis.

Tikrai 'ilgas laikotarpis', nelabai tinka ir žodis 'istorija'. Dar svarbu tai, kokį mutacijos lygį jau laikysi rūšimi, t. y., kaip rūšiuosi. Jei kalbėtume apie streptokoką, tai gana įdomių dalykų jis iškrečia,.. nuo pūlinių iki artritų,.. žmogaus imuninė sistema juos atpažįsta kaip atskiras rūšis, na, turbūt supratai mintį.

Sakydamas "tikėtina" turiu omenyje tai, kad pasikeitęs nukleotidas vis tiek gali lemti tos pačios aminorūgšties kodą. Stenkis suprasti tai, ką aš sakau, o ne prikurt visko ir dar remtis tuo. Aš tiesiog noriu rašyti kuo paprasčiau, nes patikėk, jei nueisim iki konkrečių genetinių detalių, išvis nieko nesuprasi. Rūšys skirtingomis laikomos, kai atitinka maždaug 6 požymius. Aš jų neatsimenu ir tingiu ieškoti, bet vienas svarbiausių yra tas, kad jos tarpusavyje negali daugintis. Poruotis tai gali, bet negali daugintis. Organizmo dauginimosi sėkmė vertinama, vertinant, kiek palikuonių susilaukė jo palikuonis. Dėl mikrobiologijos pasakysiu taip - pabandyk įsidarbinti kokioj nors sūrių arba alaus gamykloj. Pamatysi, kiek naujų kamienų nuolat išvedami.

Straipsnio autorius parašė aukštai marazmais trykštantį fontaną, ne - straipsnį. Pumper kaip visada. Tiesiai laikyk antikreacionistinę vėliavą Faktai,- kažkada prašiau. Ar suskaičiavai kiek kilometrų susidarytų, jei ištiestume, sakykim, kalakuto DNR grandinę į vieną tiesę? Kaip biologui tyrusiam DNR turėtų būt nesunku Nepykit labai, negalėjau nepratraukti per dantį

WTF?

KPŠ? Nepameni?

Arba nepamenu, arba net nebuvau to perskaitęs. Ir išvis prie ko čia DNR ilgis?

Gal teisybę rašai. Norėjau primint, matyt, ankščiau pasiplovei iš senesnės diskusijos nei ji baigėsi.

Nu tai primink, kas ten buvo su tuo DNR ilgiu, ir baigsim šitą diskusiją pagaliau.

Priminiau. Klausimas yra šioje temoje.