Medžiotojai įtaria: kiaulių maras jau pasiekė Lietuvą (0)
Medžiotojai praneša apie Alytaus rajone masiškai krentančius šernus. Jie mano, kad laukinių gyvūnų mirties priežastis – iš kaimyninės Baltarusijos į Lietuvą jau atkeliavęs kiaulių maras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Negana to, valstybines institucijas jie kaltina tyčia slepiant pavojingą kiaulėms ir šernams ligą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo ruožtu teigia, kad pavojingas užkratas vis dar nėra nustatytas.
Redakciją apie Alytaus rajone masiškai krentančius šernus informavęs medžiotojas Ramūnas Leonavičius aiškino, kad šį reiškinį jo kolegos medžiotojai pastebi jau nuo vasaros. O šiuo metu, pasak vyro, negyvi šernai surandami jau ir kituose rajonuose, pavyzdžiui, Šalčininkuose.
Labiausiai pašnekovą piktina tai, kad iki šiol nėra aiškiai įvardyta, kodėl šernai krenta: „Jei žiema nesiskubins, viskas išplis labai greitai. Bet kol kas visi tyli ir bando nekelti panikos. Pirmi šernai buvo rasti dar vasarą Kalniškės miške. Bet sakoma, kad jie šiaip nugaišo. Man kyla įtarimas, kad valdžia tai bando slėpti.”
Tuose plotuose, kur pastebėta daug negyvų šernų, medžiojantis medžiotojas tikino, kad negyvi gyvūnai Dzūkijos miškuose aptinkami nuo lapkričio mėnesio. Nuo tada, jo nuomone, jau aptikta daugiau nei 40 dėl neaiškios priežasties kritusių šernų. Anot jo, negyvų gyvūnų išoriniai požymiai labai panašūs į tuos, kuriuos sukelia afrikinis kiaulių maras, jau kurį laiką kamuojantis Baltarusiją.
Vyro manymu, daugiausiai negyvų šernų medžiotojai rado Varčios, Kalesnykų ir Gedimino miškuose. Taip pat medžiotojas teigė girdėjęs, kad visi kritę laukiniai gyvūnai ant snukio turėjo putų ir kraujo žymių, o kitos jų palaikų vietos buvo nusėtos juodomis dėmėmis. Tačiau, pasak pašnekovo, šie požymiai VMVT neįtikino, kad gyvūnai galėjo sirgti pavojinga užkrečiama liga.
Vis dėlto Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas tikino, kad padėties nereikia dramatizuoti. Jis neneigė, kad Alytaus rajone dėl neaiškios priežasties krenta šernai, tačiau, anot patyrusio medžiotojo, atlikti tyrimai neleidžia teigti, kad laukinius gyvūnus guldo afrikinis kiaulių maras.
„Jūs teisus, kad yra kritimų. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paneigė nuomonę, kad tai susiję su kiaulių maru. Negandų yra. Situacija nėra labai gera, bet formaliai tikrai nėra patvirtinta, kad tai būtent ta baisioji liga. Šernai randami, bet jokių požymių, kad jie sirgtų maru, nėra”, - ramino E. Dainauskas, pridūręs, kad situaciją aptarė su VMVT.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas – valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis savo ruožtu teigė, kad situacija pernelyg aštrinama. Jo žodžiais tariant, visus nuogąstavimus kiaulių maro ligos atžvilgiu atmeta neigiami laboratorinių tyrimų rezultatai.
„Kad rasti kritę šernai, nėra išgalvotas dalykas. O kalbos apie marą yra paskalų lygio. Dėl kritusių laukinių gyvūnų mūsų tarnybos specialistai yra gavę pranešimų. Visada važiuojama į tą vietą ir imam mėginius. Laboratoriniai tyrimai neleidžia teigti, kad yra maras. Bet šernų kritimo priežasties irgi negalime pasakyti. Paskutinis kritęs šerniukas rastas šį savaitgalį. Jis pristatytas į laboratoriją. Atliksime tiek virusologinius, tiek kitus tyrimus, kurie leistų nustatyti ligą. Pirmiausia radus kritusį gyvūną mes imame mėginius ir tikriname, ar jis neserga ypač pavojinga užkrečiama liga. Šernų atveju tai yra klasikinis ir afrikinis kiaulių maras”, - dėstė pašnekovas.
Jei paaiškėja, kad miške rastas gyvūnas „ypač pavojinga liga” neserga, dažniausiai VMVT kitų tyrimų neatlieka. Tačiau kadangi šįkart tendencija tęsiasi jau kurį laiką, jie vis dėlto bus atlikti. Tikimasi, kad tai leis galutinai nustatyti, kas pražudo šernus.
Be to, pašnekovas pridūrė, kad šernų kritimo atvejų pastebima kasmet, tačiau šiemet šis reiškinys ypač dažnas. Anot jo, palyginti neseniai buvo surasti septyni negyvi šernai. Ir šiuo metu negyvų laukinių gyvūnų surandama ne tik Alytaus rajone, bet ir Kazlų Rūdoje, Šalčininkuose ir kt. Pirmieji mėginiai, anot M. Masiulio, VMVT pasiekė lapkritį.
„Aišku, kai yra pavojinga situacija kaimyninėje šalyje ir kai randami keli kritę šernai viename miškų masyve, duodama peno kalboms. Kiekvienas atvejis yra tiriamas. Kodėl susirgo šernai, priežasčių gali būti labai daug. Dabar turime vieną šerną ir jį ištirsime nuodugniau”, - sakė pašnekovas.
Medžiotojai skambina pavojaus varpais
Redakciją apie Alytaus rajone masiškai krentančius šernus informavęs medžiotojas Ramūnas Leonavičius aiškino, kad šį reiškinį jo kolegos medžiotojai pastebi jau nuo vasaros. O šiuo metu, pasak vyro, negyvi šernai surandami jau ir kituose rajonuose, pavyzdžiui, Šalčininkuose.
Labiausiai pašnekovą piktina tai, kad iki šiol nėra aiškiai įvardyta, kodėl šernai krenta: „Jei žiema nesiskubins, viskas išplis labai greitai. Bet kol kas visi tyli ir bando nekelti panikos. Pirmi šernai buvo rasti dar vasarą Kalniškės miške. Bet sakoma, kad jie šiaip nugaišo. Man kyla įtarimas, kad valdžia tai bando slėpti.”
Tuose plotuose, kur pastebėta daug negyvų šernų, medžiojantis medžiotojas tikino, kad negyvi gyvūnai Dzūkijos miškuose aptinkami nuo lapkričio mėnesio. Nuo tada, jo nuomone, jau aptikta daugiau nei 40 dėl neaiškios priežasties kritusių šernų. Anot jo, negyvų gyvūnų išoriniai požymiai labai panašūs į tuos, kuriuos sukelia afrikinis kiaulių maras, jau kurį laiką kamuojantis Baltarusiją.
Vyro manymu, daugiausiai negyvų šernų medžiotojai rado Varčios, Kalesnykų ir Gedimino miškuose. Taip pat medžiotojas teigė girdėjęs, kad visi kritę laukiniai gyvūnai ant snukio turėjo putų ir kraujo žymių, o kitos jų palaikų vietos buvo nusėtos juodomis dėmėmis. Tačiau, pasak pašnekovo, šie požymiai VMVT neįtikino, kad gyvūnai galėjo sirgti pavojinga užkrečiama liga.
Vis dėlto Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas tikino, kad padėties nereikia dramatizuoti. Jis neneigė, kad Alytaus rajone dėl neaiškios priežasties krenta šernai, tačiau, anot patyrusio medžiotojo, atlikti tyrimai neleidžia teigti, kad laukinius gyvūnus guldo afrikinis kiaulių maras.
„Jūs teisus, kad yra kritimų. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paneigė nuomonę, kad tai susiję su kiaulių maru. Negandų yra. Situacija nėra labai gera, bet formaliai tikrai nėra patvirtinta, kad tai būtent ta baisioji liga. Šernai randami, bet jokių požymių, kad jie sirgtų maru, nėra”, - ramino E. Dainauskas, pridūręs, kad situaciją aptarė su VMVT.
Pareigūnai kalbas apie kiaulių marą laiko nepagrįstomis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas – valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis savo ruožtu teigė, kad situacija pernelyg aštrinama. Jo žodžiais tariant, visus nuogąstavimus kiaulių maro ligos atžvilgiu atmeta neigiami laboratorinių tyrimų rezultatai.
„Kad rasti kritę šernai, nėra išgalvotas dalykas. O kalbos apie marą yra paskalų lygio. Dėl kritusių laukinių gyvūnų mūsų tarnybos specialistai yra gavę pranešimų. Visada važiuojama į tą vietą ir imam mėginius. Laboratoriniai tyrimai neleidžia teigti, kad yra maras. Bet šernų kritimo priežasties irgi negalime pasakyti. Paskutinis kritęs šerniukas rastas šį savaitgalį. Jis pristatytas į laboratoriją. Atliksime tiek virusologinius, tiek kitus tyrimus, kurie leistų nustatyti ligą. Pirmiausia radus kritusį gyvūną mes imame mėginius ir tikriname, ar jis neserga ypač pavojinga užkrečiama liga. Šernų atveju tai yra klasikinis ir afrikinis kiaulių maras”, - dėstė pašnekovas.
Jei paaiškėja, kad miške rastas gyvūnas „ypač pavojinga liga” neserga, dažniausiai VMVT kitų tyrimų neatlieka. Tačiau kadangi šįkart tendencija tęsiasi jau kurį laiką, jie vis dėlto bus atlikti. Tikimasi, kad tai leis galutinai nustatyti, kas pražudo šernus.
Be to, pašnekovas pridūrė, kad šernų kritimo atvejų pastebima kasmet, tačiau šiemet šis reiškinys ypač dažnas. Anot jo, palyginti neseniai buvo surasti septyni negyvi šernai. Ir šiuo metu negyvų laukinių gyvūnų surandama ne tik Alytaus rajone, bet ir Kazlų Rūdoje, Šalčininkuose ir kt. Pirmieji mėginiai, anot M. Masiulio, VMVT pasiekė lapkritį.
„Aišku, kai yra pavojinga situacija kaimyninėje šalyje ir kai randami keli kritę šernai viename miškų masyve, duodama peno kalboms. Kiekvienas atvejis yra tiriamas. Kodėl susirgo šernai, priežasčių gali būti labai daug. Dabar turime vieną šerną ir jį ištirsime nuodugniau”, - sakė pašnekovas.
(2)
(0)
(0)