Tai gali būti seniausi žmogui žinomi jūriniai organizmai pasaulyje: amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų ()
400 metrų atstumu nuo Havajų salų krantų nutolę giliavandeniai koralai yra žymiai senesni nei manyta anksčiau. Negana to, jie gali būti seniausi žmogui žinomi jūriniai organizmai pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Lawrence Livermore, Stanfordo ir Kalifornijos universitetų nustatė, kad dvi Havajų giliavandenių koralų atšakos yra ženkliai senesnės, nei buvo manyta anksčiau.
Mokslininkai Tomas Guildersonas ir Stewartas Fallonas panaudojo radioaktyvios anglies datavimo metodą, kad nustatytų auksinių koralų (Geradia sp.) ir juodųjų koralų (Leiopathes sp.) amžių. Buvo nustatyta, kad seniausių šių koralų atšakų amžius siekia atitinkamai 2740 ir 4270 metų. Būdamas senesnis nei 4000 metų senumo, giliavandenis juodasis koralas yra seniausias žmonijai žinomas skeletinis jūros organizmas.
T. Guildersonas papildo, kad juodasis koralas taip pat yra seniausias iki šiol rastas kolonijinis organizmas. Jis pasakoja, kad vadovaujantis radioaktyvia anglimi, gyvieji polipai yra vos kelių metų amžiaus – arba bent jau jų anglis yra tokio amžiaus – tačiau per šimtus ir net tūkstančius metų jie buvo nuolatos keičiami, kadangi senesnieji įaugdavo į organizmo skeletą.
Šis tyrimas buvo skelbiamas moksliniame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslininkų komanda panaudojo pavyzdžius, surinktus individualiai iš Makapuu ir Lanikai giliavandenių koralų baseinų, esančių netoli Oahu salos bei Keahole Point giliavandenių koralų baseino netoli Didžiosios salos ir Cross Seamount salyno.
Anglies datavimo metodu buvo naudojama radioaktyvi anglis (anglis 14) – tai yra dažniausiai naudojamas geochronologinis įrankis geologiniuose moksluose, ypač kvartero periodo, prasidėjusiam prieš 50 000 metų, tyrinėjimui.
Ankstesni radioaktyvios anglies datavimo tyrimai parodė, kad individualios auksinių koralų kolonijos iš Atlanto ir Ramiojo vandenynų gyvena apie 1800 – 2740 metų, tačiau biologų tarpe šie rezultatai lieka ginčytini. Mat kai kurie kvestionuoja, ar koralai minta nuosėdomis, ar nusėdančia fotosintezuota anglimi, taip pat ar tiesiog koralai auga iki tam tikro dydžio – ir tuomet nustoja augti.
Kad atsakytų į šiuos klausimus, mokslininkai analizavo ne tik polipus (gyvi organizmai, kurie sudaro koralus), tačiau ir vienos rūšies koralų atšaką.
Gyvi organizmai turėjo tokią pačią radioaktyvios anglies koncentraciją, kaip ir paviršiaus vanduo. Tai reiškia, kad polipuose esanti anglis neseniai buvo fotosintezuota paviršiuje, prieš ją „suvalgant“ polipams. Skeleto radioaktyvios anglies koncentracija atkartojo paviršiuje randamą šios anglies koncentraciją pokariniame vandenyje. Mat kai praėjusio amžiaus viduryje pradėti bandyti atominiai ginklai, radioaktyvios anglies koncentracija atmosferoje ženkliai išaugo.
Radiacijos augimo sparta per pastaruosius 50 metų yra panaši kaip ir koralų atšakos augimo sparta per pastaruosius 300 metų. Be to, radiacijos augimo spartą patvirtina didesnių fosilijų pavyzdžiai. Radiacijos augimo sparta yra panaši kaip ir visose analizuotose koralų rūšyse.
Prieš tai atliktas tyrimas parodė, kad koralas Geradia buvo laikomas žymiai jaunesniu – kai jo amžius buvo nustatinėjamas amino rūgščių ir augimo dažnio metodais. Naudojant radioaktyvios anglies datavimą buvo nustatyta, kad vidutinė koralų gyvenimo trukmė siekia 970 metų, ir svyruoja nuo 300 metų mažų koralų atšakų tarpe (kurių spindulys siekia 11 milimetrų) iki maždaug 2700 metų, kai koralų atšakos spindulys siekia 38 milimetrus.
T.Guilderonas sako, kad visa tai rodo koralų ilgaamžiškumą, kuris pranoksta ankstesnius skaičiavimus. Dauguma Geradija koralų pavyzdžių nėra didžiausios kolonijos atšakos, todėl tai nebūtinai rodo kiekvieno individo amžių.
Tiesa, Havajų koralams kyla įvairių grėsmių – nuo brangakmenių kasinėjimo iki nuo komercinės žvejybos – mat šios veiklos daro žalą vandenynų dugnui. Be to, artimas giliavandenių koralų ir vandens paviršiaus ryšys reiškia, kad jiems įtakos gali daryti ir žmonijos veikla vandenynų paviršiuje, įskaitant vandenynų rūgštinimą, šilimą bei kintančią stratifikaciją.
T.Guildersonas teigia, kad dėl to reikėtų imtis veiksmų – ypač atsižvelgiant į koralų amžių, mat itin ilgas koralų gyvavimo amžius reikalauja papildomos jų apsaugos. Tuo labiau, atlikti tyrinėjimai Havajų vandenyse jau ir taip padarė koralams žalos. Havajuose jau buvo priimtas kasinėjimo ir žvejybos moratoriumas, siekiant apsaugoti ten augančius koralus. Mokslininkas pasakoja, kad tarptautiniuose vandenyse yra panašių koralų gyvenviečių, todėl jis tikisi, kad šie moksliniai tyrimai ir jų rezultatai taps moksliniu pagrindu susitarimams pagal Jungtinių Tautų aplinkosaugos programą.
