Tai vienas iš atkakliausių mitų, kad vokiečiai yra turtingi. Vokietija yra turtinga šalis – deja, su neturtingais gyventojais. Nors mūsų ekonomika yra didžiausia Europoje, vokiečiai yra vargingiausi Vakarų Europos žmonės. Net airiai ir italai yra turtingesni už mus, rašoma quora.com vokiečio komentare.

Visi žinome, kad Vokietija yra viena patraukliausių šalių imigracijai. Mažiau žmonių žino, kad Vokietija taip pat yra emigracijos šalis.

2011 m. 3,4 mln. vokiečių išvyko iš Tėvynės dirbti į užsienį. 2017 metais šis skaičius išaugo iki 4 mln. Esame Europos emigracijos čempionai (net prieš Lenkiją, kuri yra vicečempionė). Kodėl jie išvyksta?

„Žmonės nori teisingo atlyginimo, užimtumo visą darbo dieną ir neribotos sutarties“, – sako Larsas Fiedleris iš Saksonijos prekybos ir pramonės rūmų. Šiuolaikinėje Vokietijoje tokių dalykų sunku rasti.

Dėl Schröderio administracijos darbo rinkos reformų atlyginimai Vokietijoje patyrė didelį spaudimą. Daugumoje G20 šalių atlyginimai augo 2000–2009 m., tačiau Vokietijoje jie smarkiai sumažėjo.

Nepaisant stiprios ekonomikos, skurdžių vokiečių skaičius nuolat auga. 2012 m. paskelbti Europos masto tyrimo duomenys rodo, kad vienam iš šešių žmonių gresia skurdas.

Tai gerokai daugiau nei Vokietijos kaimyninėse šalyse – Čekijoje ir Prancūzijoje.

Tai atrodo glumina, turint omenyje, kad Vokietijoje nedarbo lygis yra žemiausias Europoje.

Tačiau viskas tampa aiškiau, kai suprantame, kad darbo stebuklas vyksta atlyginimų sąskaita.

Vokietijos nacionalinės statistikos biuro (Destatis) ir Eurostato duomenys rodo, kad 16,1 procento vokiečių gresia santykinis skurdas, palyginti su 9,6 procento Čekijos Respublikoje, 10,1 procento Nyderlanduose ir 14,1 procento Prancūzijoje.

Taip pat teigiama, kad santykinis skurdas Vokietijoje auga nepaisant tvirtos ekonomikos ir mažėjančio nedarbo. Dar 2005 metais skurdo rizikos grupėje buvo 12,2 proc. 2011 metais šis skaičius išaugo iki 16,1 proc.

Tyrimas apibrėžė žmones, uždirbančius mažiau nei 60 procentų vidutinių pajamų, kaip skurdo riziką. Pagal šią priemonę vienas asmuo, uždirbantis mažiau nei 980 eurų per mėnesį, ir šeimai su dviem vaikais, uždirbančiai mažiau nei 2 058 eurus per mėnesį, Vokietijoje gresia skurdo rizika.

Vidutinis (mėlyna) ir mediana (raudona) turto pasiskirstymas vienam namų ūkiui // namų savininkų dalis // pajamų per metus mediana ir vidurkis

Vokietijoje yra mažiausias namų savininkų lygis Europoje. Leiskite sau apie tai pamąstyti bent minutę.

Įvertinus vieno namų ūkio turtą, vokiškas modelis atrodo dar prasčiau nei anksčiau. Dabar mus aplenkia net ispanai.

Ir dar kartą vidutinis turto pasiskirstymas vienam namų ūkiui:

Quora lankytojai skelbia, kad vokiečiai mainais gauna nemokamą sveikatos priežiūrą, gynybą, infrastruktūrą, mokyklą, pensijų planus ir kt. Prancūzai turi tokią pat gerą sveikatos sistemą kaip ir vokiečiai. Jie taip pat naudojasi tuo pačiu saugumo lygiu, o jų infrastruktūra yra daug geresnė.

Nuo 2000 m. iki 2012 m. Vokietijos pensininkų, dirbančių „mažus darbus“ ir siekiančių papildyti savo pajamas, skaičius išaugo 60 procentų. Šie skaičiai paskatino perspėti apie senatvės skurdo epidemiją.

2000 m. 280 000 pensininkų dirbo už 400 eurų per mėnesį darbo vietose, kurios yra atleidžiamos nuo mokesčių ir valstybinio draudimo įmokų. 2012 m. šis skaičius išaugo iki maždaug 761 000.

Ir iš jų 120 000 buvo 75 metų ir vyresni. Dar 154 000 pensinio amžiaus žmonių dirba pelningesnėse pareigose – dvigubai daugiau nei nuo 1999 m. pabaigos – ir 80 000 iš jų dirba visą darbo dieną.

Kalbant apie dirbančius vyresnius nei 75 metų žmones, jie retai būna universiteto dėstytojai, norintys tęsti savo darbą, o pensininkai, kurie pristato popierius, krauna prekybos centrų lentynas ir atlieka kitus nepatrauklius darbus, kad subsidijuotų savo menką pensiją.

Mažėja vidutinė mėnesinė pensija. 2000 m. vidutinis žmogus, išėjęs į pensiją ir mokėjęs mokesčius į sistemą 35 metus, būtų gavęs 1021 eurą per mėnesį. Deja, 2011 m. ši suma sumažėjo iki 953 eurų.

Pajamos iš pensijos iš tikrųjų yra dar vienas įrodymas, kaip vokiečius išvaro jų pačių vyriausybė. Šiuo požiūriu Vokietija atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos, bet ir nuo EBPO vidurkio. Tiesą sakant, 50 % grynojo pakeitimo rodiklis netgi atsilieka nuo Lenkijos.

Grynieji pensijų pakeitimo tarifai:

Grynoji pakeitimo norma apibrėžiama kaip individuali grynoji pensija, padalyta iš grynojo priešpensinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į gyventojų ir pensininkų mokamus gyventojų pajamų mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Jis matuoja, kaip efektyviai pensijų sistema suteikia pensininkų pajamas, kurios pakeistų darbo pajamas, kurios yra pagrindinis pajamų šaltinis prieš išeinant į pensiją. Šis rodiklis matuojamas priešpensinio uždarbio procentais ir pagal jį galima nustatyti pensijų sistemos efektyvumą.

Komentarai (3)