Afganistanas, kurio mineralinius išteklius JAV geologai įvertino beveik trilijonu dolerių, šiais turtais tikriausiai galės pradėti naudotis tik po kelerių metų, nes daugelis jų slypi sunkiai pasiekiamuose kalnuose, o kai kurie – talibų sukilėlių ir kitų kovotojų kontroliuojamose teritorijose.

Geologai jau kelis dešimtmečius įtarė apie didelius Afganistano gelmių turtus, tačiau JAV gynybos departamento šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje konstatuojama, jog tokie turtai tikrai egzistuoja: aptikta vario, kobalto, aukso ir kitų vertingų mineralų telkiniai, kurių bendra vertė yra kvapą gniaužianti: mažiausiai 908 mlrd. JAV dolerių.

Jeigu karo nuniokotam Afganistanui atsivertų šviesios ekonominės ateities perspektyvos, Vakarų šalių vyriausybėms galbūt būtų lengviau įtikinti skeptiškai nusiteikusią visuomenę, kad verta tęsti kovą ir aukoti karių gyvybes dėl šios Centrinės Azijos valstybės saugumo.

Šie turtai taip pat gali suteikti viltį Afganistano žmonėms, sako JAV pareigūnai.

„Afganistaniečiai pradeda suprasti, kad jie turi vietinį turto šaltinį, kuris, jeigu bus tinkamai naudojamas, užtikrintų jiems suverenumą“, – sakė šiai studijai vadovavęs aukštas Pentagono pareigūnas Paulas Brinkley.

Tačiau neužtikrinus didesnio saugumo ir be milžiniškų investicijų į kalnakasybos pramonę bei žaliavų pervežimą gali praeiti daug metų, kol Afganistanas gaus naudos iš savo turtų. Be to, tikėtina, kad toks atradimas gali sukelti neplanuotų pasekmių, tokių kaip dar didesnis korupcijos suklestėjimas arba pilietinis karas.

Afganistano vyriausybė tikriausiai suvokia galinti gauti milijardus už parduodamas žaliavas, tačiau tą patį žino Talibanas.

„(JAV prezidento Baracko) Obamos karas tiesiog tapo dar svarbesnis ir tuo pat metu labiau komplikuotas“, – sakė buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas Bruce'as Riedelis, pernai konsultavęs Vašingtoną dėl galimų pokyčių karo Afganistane strategijoje.

Pasak B.Riedelio, jeigu Jungtinės Valstijos sugebėtų užtikrinti Afganistanui saugumą ir padėtų išvystyti kalnakasybos pajėgumus, ši šalis greitai taptų patraukli tarptautiniams investuotojams. Tačiau kad tokį scenarijų būtų galima įgyvendinti, reikėtų įveikti daug kliūčių, tokių kaip konkurencija su kitomis šalimis ir jų pramone, korupcija bei karas, perspėjo ekspertas.

„Jeigu tai būtų Pensilvanija, viskas vyktų viena kryptimi, – sakė B.Riedelis. – Tačiau čia Afganistanas.“

Afganistanui stinga netgi paprasčiausių pajėgumų, kad galėtų pradėti įsisavinti savo gelmių išteklius – geležinkelių ir elektros. Šiemet tikimasi baigti tiesti pirmąjį geležinkelį šalyje, jungiantį šiaurinį miestą Mazari Šarifą su Azijos geležinkelių linijomis. Daugelis naudingųjų iškasenų telkinių yra teritorijose, kuriose aktyviai veikia Talibanas, arba netoli jų. Sukilėliai gali dar labiau suintensyvinti pasipriešinimą, siekdami perimti šių išteklių kontrolę, sako Stephanie Sanok iš Vašingtone veikiančio Tarptautinių ir strateginių studijų centro.

Tuo tarpu Pentagono atstovas pulkininkas Dave'as Lapanas pirmadienį sakė žurnalistams, kad Afganistano mineralinių išteklių vertė trilijono dolerių suma buvo įvertinta neseniai tik todėl, kad P.Brinkley tyrėjų grupė pastaruoju metu daugiau dėmesio skyrė Irakui.

Anksčiau su Kabulu buvo tariamasi dėl kilimų eksporto, žemės ūkio ir kitų mažiau pelningų ūkio šakų vystymo. D.Lapanas sakė, kad P.Brinkley vadovaujami specialistai tik neseniai atkreipė dėmesį į JAV geologijos tarnybos (USGS) 2007 metais atliktą studiją ir nustatė, kad Afganistano žemės gelmių turtai gali būti verti beveik trilijono dolerio.

Ši suma iš tiesų gali būti dar didesnė, nes dar neišžvalgyti Afganistano ličio ištekliai. Šio įvairiose srityse (nuo vaistų iki elektros akumuliatorių gamybos) naudojamo elemento telkinių gali būti išdžiūvusių ežerų guoliuose, kurių Afganistane yra gana daug.

Pasak Pentagono, beveik pusę bendros Afganistano naudingųjų iškasenų vertės (apie 420 mlrd. dolerių) sudarytų geležies rūdos telkiniai. Ši šalis taip pat turi daug vario, kurio telkiniai vertinami apie 273 mlrd. dolerių. Afganistano prezidentas Hamidas Karzai praeitą mėnesį sakė turįs informacijos, kad jo šalies mineraliniai ištekliai gali būti verti 1–3 trilijonų dolerių.

Šie žemės gelmių turtai yra „didžiulė galimybė“, sakė H.Karzai gegužės 13 dieną per susitikimą Vašingtone su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.

Komentarai (26)