Ima aiškėti dar viena Velykų salos paslaptis ()
Šiandien žmonės gyvena arba bent jau yra ištyrinėję beveik visus planetos kampelius. Tačiau šis milžiniškas Homo sapiens plitimas pasaulyje vyko lėtai. Pirmieji žmonės Afriką paliko prieš 60–90 tūkst. metų, ir nuo to laiko pamažu išplito po Žemę. O viena iš paskutinių vietų, į kurią šie senovės žmonės pateko, buvo pietryčių Ramiojo vandenyno sala Rapa Nui, Vakarų pasaulyje labiau žinoma kaip žinoma kaip Velykų sala.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už 3800 kilometrų nuo Čilės, kuri 1888 m. aneksavo šią salą, esanti Rapa Nui yra viena iš labiausiai izoliuotų vietų pasaulyje. Jos vietiniai gyventojai, kurie taip pat vadinami Rapa Nui, pirmą kartą į salą atvyko tarp 1150 ir 1280 mūsų eros metų ir gyveno izoliuotai – kol 1722 m. neatvyko olandų jūrininkas Jacobas Roggeveenas.
Nors europiečiai galiausiai atrado įspūdingas moai statulas, dėl kurių Rapa Nui yra geriausiai žinoma, jie taip pat aptiko dar neiššifruotą raštą, vadinamą rongorongo – trimatę rašto sistemą, kurioje naudojami vaizdiniai ženklai, vadinami glifais.
Kadangi šis raštas pirmą kartą buvo aprašytas tik 1864 m., archeologai ir istorikai nuo to laiko svarstė, ar Rapa Nui gyventojai savarankiškai jį išrado, ar jie buvo veikiami europiečių?
Dabar naujajame tyrime bandoma išspręsti šią lingvistinę mįslę – nes remiantis datavimu radioaktyviąja anglimi, vienas iš 27 medinių objektų, ant kurių yra rongorongo užrašai, datuojamas maždaug 1493–1509 m., t. y. dar iki europiečių atvykimo. Ši išvada leidžia manyti, kad Rapa Nui gyventojai galėjo savarankiškai išrasti rongorongo – tai retas reiškinys žmonijos istorijoje, paprastai siejamas su sudėtingomis valstybėmis.
Kitas svarus įrodymas, patvirtinantis šią teoriją, yra tai, kad rongorongo funkcionuoja gerokai kitaip nei Europos kalbos – o tai, atrodo, rodo, kad nebuvo pastebimos išorinės įtakos. Pagrindinė tyrimo autorė ir Bolonijos universiteto (Italija) archeologė bei lingvistė Silvia Ferarra paskelbė savo komandos išvadas žurnale „Scientific Reports“.
„Šis klausimas yra labai svarbus, nes jis leidžia manyti, kad raštas galėjo būti išrastas savarankiškai, panašiai kaip ir kitose pasaulio dalyse, kur raštas buvo originalus kūrinys – pavyzdžiui Mesopotamijoje, Egipte, Kinijoje ir Mezoamerikoje, – rašoma straipsnyje. – Jei rongorongo atsirado anksčiau nei atvyko Europos keliautojai, jis galėtų būti dar vienas ir vėliausias rašto išradimas žmonijos istorijoje.“
Nors viena iš keturių ištirtų medinių lentelių yra ikieuropietiškos kalbos įrodymas, šis atradimas turi ir keletą išlygų. Pirma, datavimas radioaktyviąja anglimi leidžia nustatyti tik tai, kada medis buvo nukirstas, o ne kada jame padarytas užrašas – nors S. Feraros nuomone, šimtmečių senumo mediena būtų netinkama tokiai užduočiai atlikti. Tačiau dar svarbiau, kad medinė lentelė yra tik vienas imties pavyzdys.
Norėdamas surinkti daugiau įrodymų S. Ferrara turėtų ištirti kitas likusias lenteles, kurios yra viskas, kas liko iš seniai užmirštos kalbos. Tačiau pastarosios išsibarsčiusios po visą pasaulį, ir jas nelengva pasiekti. Kol kas paieškos tęsiasi – kaip ir ir pastangos Rapa Nui žmonių indėlį įtraukti į teisingą istorinį kontekstą, rašo „Popular Science“.
