Audringą reakciją sukėlę vaizdai, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (Video) (1)
Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios kraštovaizdis įspūdingas: pakilias smėlingas lygumas keičia kalvos, daubos, slėniai, ežerai, supelkėjusios įlomės. Čia prieglobstį rado ne viena žinduolių, paukščių rūšis. Tačiau Labanoro girioje, kaip ir kituose Lietuvos miškuose, vykdomi plynieji kirtimai. GRYNAS.lt palygino, kaip giria keitėsi nuo 1984 iki 2018 metų. Kviečiame peržiūrėti skirtingo laikotarpio palydovines nuotraukas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl savo kraštovaizdžio, dydžio, gamtinės įvairovės ir istorijos Labanoro giria yra viena mėgstamiausių Lietuvos gyventojų. Galbūt todėl visuomenė jautriai reaguoja į rugpjūčio mėnesį čia pradėtus plynus kirtimus. Aktyvūs visuomenininkai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, kaip atrodo giria po plynųjų kirtimų, reikalauja stabdyti tokio pobūdžio miškų kirtimus bent saugomose teritorijose.
GRYNAS.lt komanda, prisimindama didžią Labanoro girios istoriją, dalijasi jos palydovinių nuotraukų palyginimu nuo 1984 iki 2018 metų, šių dienų.
Vaizdo medžiagoje matyti, kokį pėdsaką gūdžioje girioje palieka plynieji kirtimai. Atrodo, tarsi būtų išskustas mažas miško lopinėlis. Kaip keitėsi tokių lopinėlių mąstai, matyti peržiūrėjus skirtingo laikotarpio palydovines nuotraukas.
Internete pasirodžius iškirstos girios nuotraukoms, visuomenė pasidalijo į dvi dalis. Vieni reikalauja plynuosius kirtimus stabdyti saugomose teritorijose, kiti sako, kad tai būtina, norint atnaujinti mišką. Mokslininkų teigimu, kertami tiktai brandos amžių pasiekę medynai, t.y. užaugę ir jau subrendę, tačiau kai kurie gamtininkai mano, kad iškertant brandžius medžius, sunaikinamos potencialios buveinės retoms vabzdžių, žinduolių, paukščių rūšims, kurios gali gyventi tik brandžiuose medžiuose.
Aplinkos ministerija yra skelbusi, kad gyventojų argumentas, jog Lietuvoje padidėjo kertamų miškų plotai, yra neteisingas, nes valstybei priklausančiuose miškuose šiemet kertama maždaug 10 proc. mažiau nei pernai. Tiesa, nuo kitų metų miško kirtimų normos iš tiesų padidintos. Šių metų rugpjūtį Vyriausybė patvirtino penkerių metų laikotarpiui (2019–2023 metams) metinę pagrindinių miško kirtimų normą – 11 850 hektarų valstybinių miškų (ekvivalentinio) ploto, t.y. 6 proc. didesnę nei galiojo 2014-2018 metais (11 168 ha). 2009-2013 metų laikotarpiui metinė pagrindinių miško kirtimų norma buvusi 10 500 ha ekvivalentinio ploto.
Kylant visuomenės pasipiktinimui dėl saugomoje teritorijoje esančios Labanoro girios plynųjų kirtimų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats apsilankė vienoje šios girios kirtaviečių ir, pasikalbėjęs su kirtimų priešininkais, mėnesiui sustabdė kirtimus Labanore.
Ministro žodžiais, vieno mėnesio pertrauka yra būtina, siekiant iš naujo peržiūrėti miško kirtimų planus – pirmiausia todėl, kad būtų išsaugoti biologinei įvairovei svarbūs miškų plotai. Taip pat būtina įvertinti, pasak K. Navicko, ar ligšiolinė ūkinė veikla Labanoro girioje nebuvo vykdoma pažeidžiant galiojančią tvarką.
