Tuberkuliozės diagnostikoje mikroskopus pakeis gigantiškos žiurkės? (5)
Mokslininkams pavyko atrasti naują ypač greitą, pigų ir plačiai prieinamą tuberkuliozės diagnostikos „instrumentą“ – milžiniškas afrikines žiurkes, sugebančias seilių mėginiuose užuosti tuberkuliozės bakterijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuberkuliozės diagnostikai įrenginėjamos brangios ir sudėtingos laboratorijos. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) neseniai palaimino naujos diagnostinės aparatūros gamybą – toks įrenginys vieno tuberkuliozės tyrimo atsakymą pateikia per dvi valandas. Tokios aparatūros komplektas kainuoja 17 tūkst. JAV dolerių, o vieno tyrimo kaina – 17 JAV dolerių. Kad ir iš kurios pusės bežiūrėtum, žiurkės – kur kas pigesnis diagnostinis sprendimas.
Besivystančiose šalyse šiandien labiausiai paplitęs tuberkuliozės aptikimo metodas – šimtmetį skaičiuojanti mėginių mikroskopija. Seilių mėginys sumaišomas su tam tikru pigmentu, kuris nuspalvina tik tuberkuliozės bakterijas.
Tačiau šis diagnostikos metodas toli gražu nėra patikimas: jei mėginyje yra nepakankama bakterijų koncentracija, jas „pražiopsoti“ yra gana paprasta, tad nuo 60 iki 80 proc. susirgimo tuberkulioze atvejų taikant šį metodą būna klaidingai nediagnozuojami.
Tyrimų rezultatai rodo, kad geriausiai tuberkuliozės bakterijas užuodžia didžiulės Gambijos žiurkės (Cricetomys gambianus). Vienas toks suaugęs visaėdis graužikas sveria nuo 4,5 iki 7 kg, o jo kūno ilgis gali siekti 90 cm (įskaitant uodegą). Gambijos žiurkės paplitusios visoje Afrikoje ir gyvena grupėmis iki 20 individų.
Gambijos žiurkės uosle atskiria tuberkuliozės bakterijas nuo žmogaus gleivėse egzistuojančių miriadų kitų mikroorganizmų. Žiurkių diagnostinių sugebėjimų tyrimo autorius, Vakarų Mičigano universiteto psichologijos profesorius Alenas Poulingas (Alan Poling) pasakoja, kad Tanzanijoje graužikai jau pripažįstami kaip patikimas diagnostinis instrumentas. Tačiau medikų bendruomenė šio atradimo atžvilgiu kol kas nusiteikusi gana skeptiškai.
Šių gyvūnų diagnostinių gebėjimų patikimumas užuodžiant tuberkuliozės bakterijas siekia 86,6 proc. Kad gleivių mėginyje nėra minėtų bakterijų, Gambijos žiurkės geba nustatyti net 93 proc. patikimumu. Lyginant su mikroskopijos metodika, graužikai nustato maždaug 44 proc. daugiau tuberkuliozės atvejų.
Nelaisvėje išaugintos Gambijos žiurkės kilę iš Tanzanijos kalnuose esančio Uluguru regiono. Šie gigantiški graužikai sėkmingai dresuojami ir minų paieškoms. Gambijos žiurkių naujagimiai regėti pradeda ketvirtąją savo gyvenimo savaitę. Tuomet nedelsiant pradedama jų dresūra ir socializacija. Atskirti tuberkuliozės bakterijas žiurkės specialiame narve mokomos sulaukusios aštuonių savaičių.
Dresūra vyksta tokiu principu: bent penketą sekundžių pauostinėjusi mėginį su tuberkuliozės bakterijomis, jauna žiurkė paskatinama riešutais ar bananais. Pamažu graužikas išmoksta, jog kuo ilgiau uostinės užkrėstą mėginį, tuo didesnė tikimybė gauti atlygi. Galiausiai neužkrėsti mėginiai žiurkės nebedomina – už jų uostinėjimą paskatinimai neteikiami.
Sulaukusios 26 savaičių, kai kurios žiurkės darė klaidų, tačiau protingiausios jau buvo tapusios puikiomis savo naujojo amato ekspertėmis. Tiesa, jų pripažinti neskuba Homo sapiens padermės ekspertai tuberkuliozės srityje.
„Šiems sutvėrimams dar toli gražu iki stabilaus ir tvirto šių gebėjimų įvaldymo, - pareiškė plaučių ligose besispecializuojantis Kolumbijos universiteto medicinos profesorius Nilas Šlageris (Neil W. Schluger). – Taip, šios žiurkės sugeba šį tą neįtikėtino. Tačiau, net ir priėmus faktą, jog jų sugebėjimai „veikė“ laboratorijos aplinkybėmis, mes dar negalime būti tikri, kad žiurkės naująjį savo darbą nepriekaištingai dirbs ir, tarkim, po metų. Kitas klausimas – kas būtų, jei tą pačią žiurę dresuotų keli asmenys. Ne mažiau įdomu ir tai, kaip jas reikia prižiūrėti: ar jos nepraras sugebėjimų, pakeitus specialų narvą ar kitas „darbovietės“ aplinkybes?“
Prof. A.Poulingas neneigia, jog tyrimų rezultatai kol kas yra preliminarūs, tačiau tiki, jog gyvūnams pavyks įsitvirtinti tuberkuliozės diagnostikos srityje. Tyrimo autorius neslepia simpatijos šiems neįprastai stambiems graužikams.
„Jos – labai mieli padarai, - tvirtina A.Poulingas. – Žiurkės sekioja iš paskos, o pašauktos atbėga. Jei ne tos ilgos, šiurpios jų uodegos, šie gyvūnai būtų tiesiog idealūs naminiai augintiniai.“
PSO duomenimis, žemyne, iš kurios kilę Gambijos žiurkės, nuo tuberkuliozės 2009 m. miršta 1,7 mln. žmonių. Aktyvia tuberkuliozės forma serga 9,4 mln. Afrikos gyventojų.