Dietologė: kas iš tiesų nutinka organizmui, išgėrus „Coca-cola“ (5)
Nuolat kyla diskusijų apie gaiviųjų gėrimų poveikį organizmui. Neseniai per pasaulį nuvilnijo vieno farmacininko tyrimas apie „Coca-cola“ poveikį organizmui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo tarpu dietologai teigia, kad „Coca-Cola“ ir kitais gėrimais su cukrumi galima mėgautis, kaip ir bet kuriuo produktu, jei tai daroma saikingai ir derinant su subalansuota mityba.
Kas iš tiesų įvyksta organizme per vieną valandą, išgėrus „Coca-cola“ skardinę, komentuoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė.
Per pirmąsias 10 minučių išgėrus „Coca-Cola“ organizmas gauna cukraus, bet neteisinga sakyti, kad jo kiekis per didelis – šio gėrimo skardinėje iš viso yra 35 g cukraus.
„Galbūt nuskambės keistai, tačiau nėra nustatytų konkrečių cukraus normų. Tai labai individualus dalykas, priklausantis nuo žmonių amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, sunaudojamų kalorijų. Tiesa, rekomenduojama, jog lengvai pasisavinami angliavandeniai (cukrūs) neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. paros energinės vertės. Tai rekomenduojamas bendras cukraus kiekis – tiek laisvo, tiek esančio produktuose“, – sakė E.Časaitytė.
Anot jos, fosforo rūgšties naudojimas maisto pramonėje yra griežtai ribojamas. Jos aitrumas subalansuoja saldumą, tačiau negalima teigti, jog nuo saldumo gali būti bloga. Tai labiau galioja per dideliam maisto ar gėrimų kiekiui.
Po 20 minučių bet kas, ką mes valgome ar geriame, veikia cukraus kiekį kraujyje.
„Mūsų suvartojamas maistas ar gėrimai, turintys angliavandenių, turi įtakos insulino gamybai organizme, o jis leidžia ląstelėms pasisavinti gliukozę. Kalorijas vienodai gauname iš riebalų, baltymų ar angliavandenių. Skaičiuojant bendrą dienos kalorijų kiekį, visos kalorijos turi tokią pačią vertę. Jei kalorijų suvartojame daugiau, nei jų išnaudojame, jos virsta kūno riebalais. Svarbiausia yra subalansuota mityba, kai su maistu ir gėrimais gauname reikiamą normą kiekvienos iš maistinių medžiagų“, – pastebėjo gydytoja E. Časaitytė.
Po 40 minučių įsisavinamas kofeinas. „Coca-Cola“ skardinėje jo yra 4 kartus mažiau nei tame pačiame kiekyje paprastos juodos kavos (atitinkamai 32 mg ir 134 mg). Anot gyd. E. Časaitytės, saikingai vartojamas kofeinas nėra kenksmingas žmogaus organizmui. Jo poveikis yra individualus ir priklauso nuo žmogaus organizmo ir suvartojamo kofeino kiekio.
Po 45 minučių išsiskiria dopaminas. „Šis organizme gaminamas cheminis junginys išsiskiria patiriant malonius pojūčius. Vienas iš jų gali būti mūsų mėgstamas valgis ar gėrimas. Kartais, kad išsiskirtų dopaminas, užtenka tiesiog pagalvoti apie kažką skanaus. Nei cukrus, nei kofeinas nesukelia priklausomybės. Tai nėra įrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Natūralu, kad žmogus dažniau valgo ar geria tai, kas jam yra skanu. Tiesa, ilgai ir nenutrūkstamai vartojant vienos rūšies maisto produktą, organizmas prie jo pripranta, ir nutraukti jo vartojimo gali nesinorėti“, – sakė E. Časaitytė.
Po 60 minučių fosforo rūgštis jungiasi kartu su kalciu, magniu ir cinku. Pasak gyd. dietologės E. Časaitytės, nėra jokių įrodymų, jog šis junginys stimuliuotų medžiagų apykaitą. Jos teigimu, fosforo rūgštis maisto pramonėje naudojama plačiai, pavyzdžiui, mėsos, sūrio gaminiuose, taip pat ir gaiviųjų gėrimų gamyboje. Todėl mūsų organizme gali atsirasti fosforo perteklius.
Tuo tarpu kalcio su maistu gaunama mažiau, tačiau nei pats fosforas, nei jo perteklius niekaip neveikia kalcio mūsų organizme. Taip pat ir kofeinas. Kad kaulai būtų sveiki ir stiprūs, specialistai siūlo sveiką mitybą, pakankamą kalcio ir vitamino D lygį, fizinį aktyvumą (patartina su svoriais). Tokios medžiagos, kaip vitaminai K ir A, magnis, cinkas, baltymai, taip pat yra svarbūs norint turėti sveikus kaulus.
Po daugiau nei valandos visi gėrimai (ir tie, kurių sudėtyje yra kofeino), natūraliai sukelia norą apsilankyti tualete.
„Medžiagos, turinčios daugiausiai diuretinio poveikio, kiekvienam yra individualios. Vieniems tai gali būti vynas ar alus, kitiems kava. Tiesa, jei žmonės įprastai kofeino nevartoja, jis gali turėti didesnio, bet trumpalaikio šlapimą varančio poveikio. Todėl patartina kofeino turinčius produktus vartoti kartu su vandeniu“, – patarė dietologė.
Anot E. Časaitytės, staigus cukraus kritimas kraujyje priklauso nuo daugybės faktorių: ką ir kiek žmogus tą dieną valgė, koks yra jo fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, jei žmogus laikėsi vadinamosios „nevalgau po 18 val.“ taisyklės ir ėjo miegoti daugiau nei už poros valandų, paryčiais cukraus kiekis jo organizme bus padidėjęs. O pusryčiams suvalgius bandelę cukraus kiekis organizme gali ženkliai sumažėti.
330 ml „Coca-Cola“ skardinėje yra: Cukraus – 35 g, Kilodžaulių – 864, Kilokalorijų – 142.
Kas iš tiesų įvyksta organizme per vieną valandą, išgėrus „Coca-cola“ skardinę, komentuoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė.
Per pirmąsias 10 minučių išgėrus „Coca-Cola“ organizmas gauna cukraus, bet neteisinga sakyti, kad jo kiekis per didelis – šio gėrimo skardinėje iš viso yra 35 g cukraus.
„Galbūt nuskambės keistai, tačiau nėra nustatytų konkrečių cukraus normų. Tai labai individualus dalykas, priklausantis nuo žmonių amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, sunaudojamų kalorijų. Tiesa, rekomenduojama, jog lengvai pasisavinami angliavandeniai (cukrūs) neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. paros energinės vertės. Tai rekomenduojamas bendras cukraus kiekis – tiek laisvo, tiek esančio produktuose“, – sakė E.Časaitytė.
Anot jos, fosforo rūgšties naudojimas maisto pramonėje yra griežtai ribojamas. Jos aitrumas subalansuoja saldumą, tačiau negalima teigti, jog nuo saldumo gali būti bloga. Tai labiau galioja per dideliam maisto ar gėrimų kiekiui.
Po 20 minučių bet kas, ką mes valgome ar geriame, veikia cukraus kiekį kraujyje.
„Mūsų suvartojamas maistas ar gėrimai, turintys angliavandenių, turi įtakos insulino gamybai organizme, o jis leidžia ląstelėms pasisavinti gliukozę. Kalorijas vienodai gauname iš riebalų, baltymų ar angliavandenių. Skaičiuojant bendrą dienos kalorijų kiekį, visos kalorijos turi tokią pačią vertę. Jei kalorijų suvartojame daugiau, nei jų išnaudojame, jos virsta kūno riebalais. Svarbiausia yra subalansuota mityba, kai su maistu ir gėrimais gauname reikiamą normą kiekvienos iš maistinių medžiagų“, – pastebėjo gydytoja E. Časaitytė.
Po 40 minučių įsisavinamas kofeinas. „Coca-Cola“ skardinėje jo yra 4 kartus mažiau nei tame pačiame kiekyje paprastos juodos kavos (atitinkamai 32 mg ir 134 mg). Anot gyd. E. Časaitytės, saikingai vartojamas kofeinas nėra kenksmingas žmogaus organizmui. Jo poveikis yra individualus ir priklauso nuo žmogaus organizmo ir suvartojamo kofeino kiekio.
Po 45 minučių išsiskiria dopaminas. „Šis organizme gaminamas cheminis junginys išsiskiria patiriant malonius pojūčius. Vienas iš jų gali būti mūsų mėgstamas valgis ar gėrimas. Kartais, kad išsiskirtų dopaminas, užtenka tiesiog pagalvoti apie kažką skanaus. Nei cukrus, nei kofeinas nesukelia priklausomybės. Tai nėra įrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Natūralu, kad žmogus dažniau valgo ar geria tai, kas jam yra skanu. Tiesa, ilgai ir nenutrūkstamai vartojant vienos rūšies maisto produktą, organizmas prie jo pripranta, ir nutraukti jo vartojimo gali nesinorėti“, – sakė E. Časaitytė.
Po 60 minučių fosforo rūgštis jungiasi kartu su kalciu, magniu ir cinku. Pasak gyd. dietologės E. Časaitytės, nėra jokių įrodymų, jog šis junginys stimuliuotų medžiagų apykaitą. Jos teigimu, fosforo rūgštis maisto pramonėje naudojama plačiai, pavyzdžiui, mėsos, sūrio gaminiuose, taip pat ir gaiviųjų gėrimų gamyboje. Todėl mūsų organizme gali atsirasti fosforo perteklius.
Tuo tarpu kalcio su maistu gaunama mažiau, tačiau nei pats fosforas, nei jo perteklius niekaip neveikia kalcio mūsų organizme. Taip pat ir kofeinas. Kad kaulai būtų sveiki ir stiprūs, specialistai siūlo sveiką mitybą, pakankamą kalcio ir vitamino D lygį, fizinį aktyvumą (patartina su svoriais). Tokios medžiagos, kaip vitaminai K ir A, magnis, cinkas, baltymai, taip pat yra svarbūs norint turėti sveikus kaulus.
Po daugiau nei valandos visi gėrimai (ir tie, kurių sudėtyje yra kofeino), natūraliai sukelia norą apsilankyti tualete.
„Medžiagos, turinčios daugiausiai diuretinio poveikio, kiekvienam yra individualios. Vieniems tai gali būti vynas ar alus, kitiems kava. Tiesa, jei žmonės įprastai kofeino nevartoja, jis gali turėti didesnio, bet trumpalaikio šlapimą varančio poveikio. Todėl patartina kofeino turinčius produktus vartoti kartu su vandeniu“, – patarė dietologė.
Anot E. Časaitytės, staigus cukraus kritimas kraujyje priklauso nuo daugybės faktorių: ką ir kiek žmogus tą dieną valgė, koks yra jo fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, jei žmogus laikėsi vadinamosios „nevalgau po 18 val.“ taisyklės ir ėjo miegoti daugiau nei už poros valandų, paryčiais cukraus kiekis jo organizme bus padidėjęs. O pusryčiams suvalgius bandelę cukraus kiekis organizme gali ženkliai sumažėti.
330 ml „Coca-Cola“ skardinėje yra: Cukraus – 35 g, Kilodžaulių – 864, Kilokalorijų – 142.
(8)
(18)
(-10)