Svogūnų galime rasti kiekvienoje virtuvėje, tačiau dėl savo gydomųjų savybių jis taip pat yra svarbus medicininis augalas. Kaip ir česnakas, svogūnas priklauso tai pačiai česnakinių šeimai (anksčiau buvo priskiriamas lelijinių šeimai), rašo „BBC Good Food“.

Kiekvienas, kuriam nors kartą gyvenime teko pjaustyti svogūnus ir išspausti ašarėlę, žino, kad šis augalas yra ypatingas. Svogūnas yra daugelio patiekalų pagrindas: žalias, keptas, apdorotas garuose, virtas ar kitais paruoštas – virtuvėje be jo neišsiversi. Perskaitę viską sužinosite, kodėl jį (viena ar kita forma) verta kone kasdien įtraukti į savo meniu.

Senovėje

Istoriškai svogūnai buvo naudojami kaip prevencinė priemonė choleros ar maro epidemijų metu. Teigiama, kad Romos imperatorius Neronas svogūnų valgydavo peršalęs. Veikiausiai dėl tokios reputacijos svogūnai įsivyravo daugelio šalių virtuvėse.

Žinoma, svogūnų kvapas (ant rankų ar iš burnos) nėra labai malonus. Supjausčius svogūnus patariama rankas nusiplauti šaltu vandeniu, jas išsitrinti druska ir vėliau vėl nuplauti rankas šaltu vandeniu, o vėliau jas plauti su muilu ir skalauti šiltu vandeniu. Svogūnų kvapą iš burnos geriausia pašalina petražolės ir obuoliai.

Maistinė vertė

Svogūnuose yra daug natūralaus cukraus, vitaminų A, B6, C ir E, natrio, kalio, geležies ir ląstelienos. Svogūnai taip pat yra geras folio rūgšties šaltinis.

Žalio svogūno galia

Svogūnas naudingiausias žalias todėl, kad jame yra daug organinių sieros junginių, kurie sunaikinami, svogūnus apdorojant aukšta temperatūra.

Žalių svogūnų sultys kai kuriems žmonėms gali dirginti virškinamąjį traktą ir apsunkinti virškinimą. Jautriai į svogūnus reaguojantiems, tačiau vis tiek jų vartoti norintiems žmonėms patariama neluptas svogūnų galvas kepti orkaitėje kaip bulves su lupenomis. Toks būdas leis išsaugoti visą svogūnų vidinę naudą, tačiau skonis bus švelnesnis, o kvapas ne toks aitrus.

Kai kas mano, kad raudonieji svogūnai naikina karpas. O arabų šalyse svogūnai yra maišomi su druska ir pipirais ir masė tepama ant galvos. Manoma, kad toks „vaistas“ skatina plaukų augimą.

Moksliniai tyrimai

Nors svogūnai savo gydomosiomis savybėmis ir nusileidžia česnakams, jie taip pat yra plačiai naudojami įvairiems negalavimams gydyti. Liaudies medicinoje svogūnai yra naudojami malšinti kosulį, peršalus, sergant astma. Neseniai atrasta, kad svogūnų sudėtyje esanti medžiaga alilo propilo sulfatas veikiai panašiai kaip insulinas reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.

Tai, žinoma, nereiškia, kad vietoj insulino galima valgyti daug svogūnų, tačiau jie gali papildomai padėti žmonėms, kurie kenčia nuo hipoglikemijos.

Svogūnų rūšys

Svogūnai skiriasi dydžiu, spalva ir skoniu. Pavasariniai svogūnai auga šiltesnio klimato šalyse ir yra švelnesnio, saldesnio skonio. Žieminiai svogūnai auginami šaltesnio klimato šalyse ir yra aitresni ir paprastai skiriami pagal savo spalvą – balti, geltoni ar raudoni.

Kaip atsirinkti svogūnus ir juos saugoti

Svogūnų galvos turi būti švarios, kietos ir padengtos sausa ir glotnia luobele. Nepirkite svogūnų su praaugusiais stiebais. Žinoma, neimkite ir bepradedančių gesti svogūnų. Svogūnus geriausia laikyti kambario temperatūroje, tamsioje ir gerai ventiliuojamoje vietoje.

Aitresni svogūnai išsilaiko ilgiau, nes aitrumą suteikiančios medžiagos taip pat yra ir geri konservantai. Svogūnus reikia laikyti toliau nuo bulvių, nes bulvės sugeria svogūnų drėgmę ir skleidžiamas etileno dujas ir greičiau genda. Svogūnus taip pat netinka šaldyti, nes jie praranda savo skonį.

Ašarėlė nuriedėjo…

Ašarojimą pjaustant svogūnus skatina cheminis junginis alilo sulfatas, kuris susidaro skylant svogūno ląstelėms. Norint sumažinti šio junginio gamybą, patariama svogūnus pusvalandžiui įdėti į šaldytuvą.