Mes, lietuviai, mėgstame padejuoti – valdžia šiokia, kaimynas anoks. Atrodo, kad visus mus supa sukčiai ir niekšai. Tačiau Notingamo universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai gana netikėtai nustatė, kad lietuviai – vieni sąžiningiausių žmonių pasaulyje.

Tarkime, kad bankas į jūsų sąskaitą per klaidą pervedė tūkstantį eurų ir kelis mėnesius net nesuvokė neapsižiūrėjimo.

Ar savanoriškai kreiptumėtės dėl tokios klaidos ir sugrąžintumėte pinigus? O gal nė nemirktelėję juos išleistumėte dovanoms ar kelionei?

O jei neapšviestoje jūsų daugiaaukščio namo laiptinėje po kojomis pasipainiotų pamestas auksinis žiedas?

Ar belstumėtės po visus butus, siekdamas surasti tikrąją žiedo savininkę arba savininką? O galbūt pagalvotumėte: „Kas rasta, tas mano“?

Tokių didesnių ar mažesnių dilemų, gyvenime tikrinančių mūsų sąžiningumo ir padorumo ribas, nutinka kiekvienam.

Tačiau šie realūs atvejai visada apgaubti begale realių aplinkybių ir sąlygų. Juk bankas gali tų pinigų pareikalauti ir po metų. Be to, ar verta dėl tūkstančio eurų gadintis reputaciją banke, kuriame jau esi paėmęs kur kas didesnę paskolą būstui?

Tas pat ir su rastu žiedu. Kas žino, galbūt vėliau teks raudonuoti, kai apsiverkusi kaimynė ateis ir paklaus: „Gal radote seną, tačiau man labai brangų sutuoktuvinį šeimos reliktą?“

Ar galima pamatuoti gryną žmonių sąžiningumą, atmetus visas šalutines aplinkybes – baimę susigadinti reputaciją, būti sugėdintam ar netgi nubaustam?

Kaip mūsų, kaip asmenybių, sąžiningumo jausmą paveikia visuomeninė ir politinė aplinka? Kitaip tariant, kiek aplink mus tvyranti korupcija sutepa kiekvieną asmenį?

Notingamo universiteto tyrėjai atliko būtent tokį didelį tarptautinį eksperimentą, apėmusį keturis žemynus.

Tyrimo rezultatai buvo išspausdinti mokslinio žurnalo „Nature“ kovo numeryje.

Pasirinko jaunus studentus

Psichologijos profesorius Simonas Gächteris ir ekonomikos mokslų daktaras Jonathanas Schulzas per keletą metų aplankė 23 pasaulio valstybes.

Jie įtikino daugiau nei 2,5 tūkstančio savanorių sudalyvauti iš pirmo žvilgsnio itin paprastame žaidime. Dalyvių geografija – nuo Gvatemalos iki Kinijos, nuo Tanzanijos iki Lietuvos.

Dalyvauti eksperimente austras S.Gächteris ir vokietis J.Schulzas pasirinko jaunus, bet jau suaugusius žmones – 22-mečius studentus. Mat tokio amžiaus asmenys – jau nebe vaikai, tačiau dar ir nesugadinti savo šalyse gyvuojančios politinės arba ekonominės korupcijos.

„Paprašėme kiekvieno dalyvio užeiti į visiškai tuščią patalpą, kurioje buvo garantuotas privatumas. Ant staliuko buvo padėtas įprastas stalo žaidimų kauliukas su taškeliais nuo 1 iki 6.

Tereikėjo dukart ridenti kauliuką ir užrašyti iškritusius skaičius. Pasakėme studentams, kad mus domina pirmas kauliuko metimas – kuo didesnis skaičius iškris, tuo didesnę pinigų sumą jiems sumokėsime. Bet jeigu iškris šešetukas, jie negaus nieko.

Taigi finansiškai skatinome dalyvius meluoti.

Nematėme, koks skaičius iš tiesų krito kiekvienam dalyviui.

Tikėjome tuo, ką mums parašydavo, ir išmokėdavome pinigus be jokių papildomų klausimų. Jei visi iki vieno būtų buvę sąžiningi, tuomet kiekvienas skaičius nuo 1 iki 6 turėjo išriedėti maždaug po tiek pat kartų.

O jei visi iki vieno būtų melavę, visi būtų rašę pelningiausią skaičių – 5“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo elgesio ekonomikos ekspertas J.Schulzas.

Jei kiekvienoje iš 23 valstybių eksperimento dalyviai būtų buvę idealiai sąžiningi, pagal statistikos teoriją bendras vidutinis mesto kauliuko rezultatas turėtų būti lygus 2,5.

Aišku, jei visi būtų buvę itin godūs melagiai, tuomet bendras rezultatas siektų 5.

Lietuvos rodikliai – viršuje

Ekonomistai nuo XIX amžiaus vartoja terminą Homo economicus. Toks žmogus yra racionalus, savanaudis ir maksimalaus pelno siekiantis asmuo. Tad jeigu visi mes būtume šaltakraujiški ir neskrupulingi Homo economicus, šio eksperimento rezultatas būtų buvęs iš anksto aiškus: 5.

Bet realūs žmonės turi ir sąžinę, ir moralinius skrupulus. Todėl šio eksperimento metu nė vienoje valstybėje nebuvo užfiksuotas absoliutus melavimo lygis.

Kita vertus, tyrimas parodė, jog nėra idealiai švarių visuomenių. Daugiau ar mažiau melavo visi – ir Vakarų Europoje, ir Rytų Europoje, ir Azijoje, ir Afrikoje. Nė vienoje valstybėje nebuvo užregistruotas idealus rezultatas – 2,5.

Tačiau eksperimentas leido išrikiuoti į eilę labiausiai ir mažiausiai sąžiningas valstybes.

Pasak Notingamo universiteto ekonomistų, sąžiningiausiai elgėsi šių valstybių jaunuoliai: Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos.

Sąrašo apačioje atsidūrė didžiausi sukčiai – Tanzanija, Marokas, Kinija ir Turkija.

Dalyviai melavo išradingai

Ar faktas, kad studentai iš Lietuvos pirmauja pasaulinėje sąžiningumo lentelėje, nenustebino akademikų? Juk pagal daugelio kitų tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, „Transparency International“, indeksus Lietuva pagal skaidrumą ir kovą su korupcija yra tik 16 vietoje tarp 28 Europos Sąjungos valstybių.

Palyginti paprasta: Švedija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė užima atitinkamai trečią, penktą ir septintą vietas.

„Taip, šiek tiek nustebino. Juk Lietuva pagal objektyvius gyventojų pajamų ir korupcijos indeksus nėra pati pažangiausia.

Tačiau lietuviai studentai buvo labai sąžiningi. Aš pats vadovavau Lietuvoje darytam tyrimui, kurį atlikau su Vilniaus universiteto (VU) studentais.

Po eksperimento buvau nustebęs: nors Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje korupcijos indeksai yra žemesni negu Lietuvoje, jūsų studentai sukčiavo mažiau nei vakariečiai, jau nekalbant apie Azijos ar Afrikos bendraamžius.

Galbūt vienintelė aplinkybė, kuri bent iš dalies paaiškina itin gerus lietuvių studentų rezultatus, yra tai, kad daugelis eksperimento Vilniuje dalyvių buvo humanitarai. Tik 3 proc. lietuvių buvo studentai ekonomistai.

Tuo metu Varšuvoje eksperimente dalyvavo net 30 proc. ekonomikos studentų.

Komentarai (17)