Nėra to blogo kas neišeitų į gera: alkoholizmo problema Lietuvos mokslininkams pakišo veidus atpažįstančio alkotesterio idėją (Video) (1)
Statistinis lietuvis išgeria daugiau alkoholio nei bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies pilietis. Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis ryškiai lenkiame net Rusiją. Tačiau lietuviai taip pat pirmieji sukūrę unikalų pasaulyje biometrinį alkotesterį su veido atpažinimo sistema.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų ir įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ bendro darbo rezultatas yra inovacija, turinti stiprų potencialą. Tokie projektai – gyvas įrodymas, kaip lietuviškas verslas, pasitelkęs mūsų mokslo institucijose kaupiamą patirtį, gali kurti pasauliniu lygmeniu unikalias paslaugas“, – apie biometrinio alkotesterio, apie kurį jau esame rašę, kūrėjus kalbėjo Ričardas Valančiauskas iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), kuri iš viso projektui skyrė 21 tūkst. eurų. Apie motyvaciją kurti, iššūkius, rezultatus ir artimiausius planus – UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorė Jolanta Didžgalvienė.
- Inovacijos atsiranda pačiais įvairiausiais būdais. Kokia biometrinio alkotesterio istorija?
– Idėja gimė palyginti spontaniškai, verslininkų rate keičiantis nuomonėmis apie tai, kaip sudėtinga kartais būna kontroliuoti darbuotojų, ypač statybų versle, blaivumą ir kaip gerai būtų, jeigu kas nors pasiūlytų užtikrintą sisteminį sprendimą. Matėsi, kad esamos kontrolės sistemos kuria iliuziją ir tik iš dalies leidžia spręsti problemą. Patikros procesui trūksta sistemiškumo, reguliarumo ir jis pernelyg susijęs su žmogiškuoju veiksniu. Mes nusprendėme sukurti tokią patikros sistemą, kurioje šios „skylės“ būtų užlopytos ir kuri veiktų 100 proc. automatizuotai, be žmogaus įsikišimo.
- Kaip gavote finansavimą prototipo kūrimui? Ar jį išbandant viskas buvo taip, kaip tikėjotės?
– Pirminį prototipą sukūrėme savo lėšomis. Kai jau pamatėme, kad jis veikia ir kad mūsų idėjos iš esmės pasitvirtina, kreipėmės į MITA dėl paramos, sukuriant galutinį modelį, tinkamą diegimui rinkoje. Džiaugiamės, kad mūsų idėjomis buvo patikėta ir MITA nusprendė surizikuoti.
- Savo klientams siūlote žengti į daiktų interneto erą. Kaip veikia jūsų teikiama paslauga ir kokia jos nauda?
– Mes sakome, kad dirbkblaivus.lt – tai kompleksinė paslauga, jungianti moderniausius biometrijos, debesų kompiuterijos, išmaniųjų įrenginių ir inovatyvių paslaugų teikimo sprendimus. Joje įrenginiai ir programos „kalbasi“ vieni su kitais ir duomenys visoje blaivumo patikros proceso grandinėje apdorojami automatizuotai, be žmogaus įsikišimo. Išskirtinai aukštas automatizacijos lygis ir suteikia mūsų produktui išskirtinę vertę: mūsų sukurtas biometrinis alkotesteris be papildomo kontrolės personalo identifikuoja darbuotojus, patikrina jų blaivumą ir perduoda duomenis atsakingiems darbuotojams mobiliojo telefono žinute ar el. paštu.
- Jūsų sukurta intelektuali personalo kontrolės sistema yra realus pavyzdys, kaip mokslo institucija dirbanti išvien su verslu gali sukurti analogų neturinčią paslaugą. Kaip buvo užmegzti santykiai?
– Tokie santykiai inžinerinėje bendruomenėje mezgasi nuolat. Vieni kūrybingi žmonės traukia kitus, profesionalai tariasi vieni su kitais ir diskutuoja dėl įvairių dalykų. Labai smagu, kad VGTU esama dėstytojų, kurie ne tik dėsto, bet ir turi noro bei entuziazmo dalyvauti projektuose, kuriuose bandoma spręsti konkrečias technologines problemas, taikyti teorines žinias praktikoje.
- Kiek laiko praėjo nuo idėjos iki paslaugos pasiūlymo rinkai? Kas turėjo tam įtakos?
– Nuo idėjos iki produkto pateikimo rinkai praėjo apie dveji metai. Ilgiausiai truko pirmoji stadija, kuomet buvo kuriamas sprendimo prototipas ir buvo šlifuojami duomenų perdavimo ir apdorojimo procesai.
- Įmonė „Inovatyvių procesų sprendimai“ buvo įkurta tik 2015 m. Prototipą pristatėte dar šių metų pradžioje ir jau džiaugiatės pirmaisiais klientais. Kokiais pasiektais rezultatais labiausiai didžiuojatės šiuo metu?
– Džiaugiamės matydami didelį klientų susidomėjimą, kaip jie pradeda suprasti ir vertinti siūlomą paslaugą. Startas rinkoje buvo pastebėtas, prie to nemažai prisidėjo ir Lietuvos žiniasklaida. Taip pat labai svarbu, kad mums sekasi toliau tobulinti savo produktą, jo atskiras savybes. Pavyzdžiui, pavyko gerokai patobulinti veidų atpažinimo mechanizmą, kas dar labiau padidino sistemos patikimumą.
- Teigiate, kad dirbkblaivus.lt paslaugos ypač aktualios statybų, gamybos ir transporto sektoriams. Jau žengėte pirmuosius žingsnius taisydami padėtį Lietuvoje. Ar jau žvalgotės į užsienio rinkas?
– Taip, žvalgomės. Manome, kad dėl savo išskirtinių savybių mūsų sukurtas sprendimas bus įdomus ir kitose rinkose. Kai kuriose šalyse esame užmezgę labai konkrečius ryšius su vietos partneriais, sprendžiame produkto adaptacijos vietos rinkai problemas. Adaptuoti reikia daugybę mūsų sukurto sprendimo aspektų, pradedant programavimo komandų bei vartotojų instrukcijų vertimais ir baigiant paslaugos konfigūravimu, adaptuojant ją prie vietos norminių aktų specifikos. - Kokie priimti sprendimai turėjo daugiausiai įtakos projekto sėkmei? Kaip jums atrodo, kokie jūsų sėkmės recepto ingredientai?
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
