Visi turime šiokių tokių elgesio keistenybių ir tai yra visiškai normalu. Tačiau kai kuriuos dalykus nuo gimimo darome visi, o mokslas negali pateikti patikimo paaiškinimo kodėl. Šiame straipsnyje pateikiame keletą kasdienių mūsų veiksmų, kuriems mokslas neturi užtikrinto paaiškinimo.

1. Nuraudimas. Kam mums reikalinga ši funkcija? Nurausti nepatinka niekam – taip tarsi paskelbiame pasauliui, kad jaučiamės nepatogiai ar susigėdome. Pats Charlesas Darwinas ilgai mąstė apie nuraudimo priežastis ir funkciją, tačiau nepadarė jokios patikimos išvados. Vieni mokslininkai mano, kad galbūt mes taip parodome žemesnį statusą grupėje, o kiti galvoja priešingai – taip mes įspėjame aplinkinius, kad jaučiamės įspeisti į kampą ir galime pasielgti neprognozuojamai.

2. Bučiavimasis. Bučiuotis yra labai malonu, bet kam mums tai? Tai yra įgimta savybė, išvystyta evoliucijos metu. Su apsikabinimais viskas kaip ir aišku – taip pirmykščiai žmonės dalinosi šiluma ir rodė pasitikėjimą. Bučinių paskirtis nėra tokia aiški. Vieni mokslininkai mąsto, kad galbūt pirmykščiai žmonės maitino vaikus iš burnos į burną (vengdami maisto sąlyčio su nešvariomis rankomis), todėl susilietimas lūpomis pasąmoningai tapo siekiamybe. Kiti mano, kad taip žmonės apsikeičia tam tikra informacija, reikalinga renkantis partnerį.

3. Intuicija. Žmogus – racionali būtybė, tačiau kartais vis tiek pasikliaujame nuojauta. Kas yra nuojauta ir kam mums ji? Nežinodami teisingo pasirinkimo ir nematydami objektyvių priežasčių elgtis vienaip ar kitaip galėtume tiesiog spėti. Mokslininkai ilgai tyrinėjo intuiciją ir nustatė, kad ja pasikliauti verta ne visada.

4. Juokas. Mums tai – savaime suprantamas veiksmas. Kai pamatome ar išgirstame ką nors juokingo, mes pradedame nevalingai skleisti keistus garsus. Kodėl? Kai kurie mokslininkai mano, kad juokas išsivystė ir bendravimo su vaikais. Pirmykščių žmonių vaikai kutenami skleidė įvairius garsus, kurie vėliau tapo nevalingi ir išsivystė į juoką. Visgi, mokslas tiksliai paaiškinti juoko paskirties ir evoliucijos negali.

5. Nosies krapštymas. Regis, viskas paprasta – taip mes išvalome kvėpavimo takus. Bet dažnai žmonės nosį krapšto be jokios priežasties. Dar daugiau – nosies krapštymas žmonėms neretai gali padaryti didesnės žalos nei naudos. Mokslininkai mano, kad anksčiau žmonės daugiau laiko praleisdavo dulkėse, todėl nosį valyti reikėjo kur kas dažniau. Todėl ir dabar kai kurie žmonės nevalingai ilgą laiką krapšto nosį, nors kartais tai skausminga ir gali turėti sunkių pasekmių.

Būtina pasakyti, kad mokslas šių dalykų negali paaiškinti dabar, tačiau tolesni tyrimai galiausiai šias paslaptis atskleis. Sąrašą dar būtų galima plėsti – mokslininkai nėra 100 % įsitikinę dėl žiovulio naudos ir funkcijų, nuotaikos svyravimų, svajonių, sapnų, meninės išraiškos ir t. t.  Todėl darbo šių bruožų tyrinėtojai turės dar ne vieną dešimtmetį.
 

Komentarai ()