Cukrus, aišku, saldus, bet kenkia figūrai, širdžiai ir protui. O dar ir piniginėn kėsinasi. Tad kaip suktis iš padėties? Nors pakeisti cukrų nelengva, tačiau žmogaus genijus nugalėjo ir dabar dirbtinių saldiklių tikrai netrūksta. Tik ar tai reiškia išsivadavimą iš lipnios cukraus vergijos, ar Pyro pergalę?

Per pastarąjį dešimtmetį dirbtiniai saldikliai apkarto.

Kadais šlovinę kaip saldžius cukraus pakaitalus, be tiek daug pilvan atgulančių kalorijų, žmonės negalėjo atsivalgyti sukralozės ir aspartamo. Bet nūnai žmonės į šias molekules žvelgia vis įtariau, dėl tyrimų, siejančių juos su pilvo riebalų gausėjimu — ir klaidingų, tačiau plačiai paplitusių gandų, siejančių su daug blogesniais dalykais.

Bet vartojimą palaikė tikėjimas paprasčiausia matematikos lygtimi: mažiau kalorijų = mažiau bereikalingų kilogramų.

Tiek Amerikos diabeto asociacija, tiek ir Amerikos širdies asociacija 2014 metais antspaudais savo interneto svetainėse patvirtino dirbtinių saldiklių vartojimą ir amerikiečiai tai prarijo.

Be tarptautinė tyrėjų grupė bandė išsiaiškinti, ar mažai kalorijų turintys saldikliai išties įgyvendina savo pažadus. Meghan Azad, Manitobos universiteto tyrėja ir kiti išanalizavo tuzinus tyrimų apie ilgalaikį cukraus pakaitalų poveikį sveikatai, bandydami įžiūrėti kokias nors tendencijas.

Tendencija buvo ir gal netgi norėtumėte prieš ją išgirsdami išgerti. Gal ko nors cukringo.

Tyrimas parodė, kad dirbtiniai saldikliai ne tik nepadėjo suvaldyti svorio, bet ir nuolat juos geriantiems žmonėms kūno masės indeksas ir širdies kraujagyslių ligų išsivystymo rizika padidėjo

„Manau, iš pradžių problema ir buvo kalorijos, ir mes pagaminome kažką, kas kalorijų neturi, ir manėme problemą išsprendę,“ Azad sakė The Washington Post. „Bet aiškėja, kad svarbu ne vien kalorijos.“

JAV gazuotų gėrimų rinka 2011 – 2016 susitraukė 0,6%, rašė Caitlin Dewey, ir amerikiečiai rinkosi sveikesnes alternatyvas. Bet the Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics duomenimis, kone pusė suaugusiųjų ir ketvirtis vaikų dirbtinius saldiklius vartoja kasdien. Daugelis klaidingai mano, kad viena ar dvi tokio gėrimo skardinės per dieną yra gerai, kaip kad vandens gėrimas, sakė Azad. Kiti gali vartoti tarkime, jogurtuose ar batonėliuose esančius dirbtinius saldiklius.

„Kad būtume visiškai tikri dėl priežasčių ir pasekmių, reikia daugiau duomenų iš kokybiškesnių tyrimų, bet panašu, dabar bent jau keliamas klausimas dėl tokių gėrimų kasdienio vartojimo,” pažymėjo ji.

Kol tokie tyrimai bus atlikti, žmonės turėtų šiuos pirmuosius rezultatus vertinti atsargiai, pabrėžė Azad. Pavyzdžiui, dauguma jos nagrinėtų tyrimų dėmesys buvo sutelktas į žmones, aktyviai siekiančius numesti svorio ar turintiems kitų medicininių indikacijų, tarkime, aukštą kraujospūdį.

Kaip bebūtų, jos apžvelgtų tyrimų išvada – „Nemaistingi saldikliai reikšmingai siejasi su nedideliu kūno masės, KMI ir liemens apimties padidėjimu“.

Pilvo ar visceraliniai riebalai, siejami su didesne širdies kraujagyslių ligų, II tipo diabeto ir atsparumo insulinui išsivystymo rizika. Didelė liemens apimtis yra vienas iš metabolinio sindromo, kurį dar sudaro ir tokie rizikos faktoriai, kaip aukštas trigliceridų, kraujo spaudimo ir kraujo gliukozės lygis, komponentų.

William Cefalu, vienas iš Amerikos diabeto asociacijos (ADA) vadovų, peržvelgė Azad tyrimą.

Jis sakė, kad dirbtiniai saldikliai vis vien yra gera priemonė sergantiems diabetu ir bandantiems riboti angliavandenių suvartojimą ir atidžiai sekti gliukozės lygį kraujyje. Bet jis pabrėžė saiko svarbą ir pritarė, kad reikia daugiau ilgalaikių tyrimų apie dirbtinių saldiklių poveikį — ypač sergantiems diabetu.

„Geriausia būtų atlikti randomizuotą kontroliuojamą tyrimą su diabetu sergančiais žmonėmis, kur būtų galima išmatuoti suvartojimą ir priklausomybę,” sakė jis, pridurdamas, kad ADA savo priežiūros standartus atnaujina kasmet, remdamasi panašiais tyrimais. „Stebėjimų tyrimuose itin sunku būti tiksliems, nes dalyviai duomenis renka patys.”

Panašu, kad ryšys tarp dirbtinių saldiklių ir svorio priaugimo egzistuoja, tačiau priežastis neaiški, sakė Azad.

Gal kūnas pajaučia saldumą ir mano, kad vartoja cukrų ir atitinkamai pertvarko savo metabolinius procesus, spėliojo ji. O gal yra dar nežinomas biologinis jungiklis, reaguojantis į dirbtinių saldiklių sudedamąsias dalis.

Priežastis gali būti žmonių galvose, nes nuolat vartojant dirbtinai saldų maistą, labiau tikėtina, kad žmonės kitu metu rinksis kalorijų turinčius saldumynus. Arba mechanizmas gali glūdėti žarnyno veikime, sakė Azad. Dietiniai gėrimai gali pakeisti virškinamojo trakto mikrobų sudėtį, kas savo ruožtu gali pakeisti virškinimą ir bendrą sveikatos būklę.

Priežastingumas gali kilti ir iš kitos pusės — gal dėl kitų priežasčių priaugantys svorio žmonės labiau siekia dirbtinai saldinto maisto. Ar, kaip parodė kitas tyrimas, žmonės, kurie laikosi dietų (ir kurie dėl to, labiau tikėtina, geria dietinius gėrimus) dažnai numeta svorio, bet paskui priauga daugiau.

Ji ir kiti tyrėjai ieško atsakymų. Kol kas geriausias patarimas vartotojams būtų automatiškai nedaryti prielaidos, kad dirbtinai saldintas maistas yra sveikesnė alternatyva.

Ji pradėjo naudotis savo patarimu.

„Manau, sąsajų ir klausimų pakanka, tad pergalvojau savo kasdienę veiklą,” sakė ji. „Saldindavau rytinę kavą su Stevia ir kai norėdavau gazuoto gėrimo, imdavau Diet Coke. Dabar tiesiog naudoju pieną ir geriu gazuotą vandenį.”

Cleve R. Wootson Jr.
washingtonpost.com

Komentarai (17)