Profesorius nevyniojo žodžių į vatą: „atsisėdome ant uždelsto veikimo bombos“ (2)
Nuo sausio 1-osios degalinėse, prekybos centruose ir kituose mažmeninėse prekybos vietose turėjo atsirasti būtiniausių nereceptinių vaistų. Įstatymas yra, tačiau vaistų nėra, sakoma LRT laidoje „Specialus tyrimas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vyriausybė tikina nespėjusi parengti poįstatyminių teisės aktų. Tuo tarpu verslas sako, kad valdžia viena ranka patvirtinusi liberalų įstatymą, kita ranka kurpia daugybę draudimų ir reikalavimų, kaip tokią prekybą vaistais suvaržyti.
Įstatymas sveikintinas, tačiau neveikia
Skauda galvą po audringo vakarėlio? O gal nuo nesaikingų vaišių sustreikavo skrandis? Pakilo temperatūra ar tiesiog surietė radikulitas? Didžiųjų švenčių laikotarpis ne visada asocijuojasi su linksmybėmis ir gera nuotaika, kai ne darbo dienomis užsidaro dauguma įstaigų, prekybos centrų iškyla problema – kur įsigyti būtiniausių pirmos pagalbos vaistų? Budinčios vaistinės, kuriose visą parą galima įsigyti būtiniausių medikamentų, yra tik didžiuosiuose miestuose. O ką daryti provincijos gyventojams, kuriems iki budinčios vaistinės gali tekti važiuoti ir 100 km?
Tokiu atveju tenka sėsti į automobilį ir važiuoti į artimiausią vaistinę arba kreiptis į arčiausiai esančią gydymo įstaigą. Tačiau nuo šių metų sausio 1-osios tvarka pasikeitė.
„Nuo sausio 1-os dienos, ne tik vaistinės, bet ir mažmeninės prekybos įmonės galės parduoti nereceptinius vaistus. Ne visus nereceptinius vaistus, tačiau tik tuos, kurie įrašyti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patvirtintą sąrašą“, – LRT laidai „Specialus tyrimas“ sakė SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Dar praėjusių metų birželį Seimui priėmus farmacijos įstatymo pataisas, nuo šių metų pradžios, nereceptinių vaistų prekyba leidžiama degalinėse, prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse ir kitose mažmeninės prekybos vietose. <...> Deja, realybėje viskas pasirodė kiek kitaip. Karolis Stasiukynas, lietuviškų degalinių sąjungos pirmininkas teigia, kad gražiai suviliojusi, valdžia naujajame įstatyme sudėjo tiek reikalavimų, kad juos įgyvendinti tapo beveik neįmanoma.
Didžiuosius prekybos tinklus vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad dėl įstatyme nustatytų draudimų ir apribojimų auga paslaugos išlaidos. Todėl deklaruotinas tikslas – priartinti paslaugą prie žmogaus ar atpiginti prekę nebus pasiektas. Vienas iš apsunkinimų – šių vaistų parduotuvėje žmogus negali pasiimti pats ir susimokėti, juos privalo paduoti kasininkas. Tokiu atveju, reikia papildomo kasininko, kai vaistinėse vaistus pirkėjas gali pasiimti ir pats.
Naująją vaistų pardavimo tvarką prekybininkai, vaistų gamintojai ir degalinių tinklų atstovai sveikino dar jai nespėjus įsigalioti, tačiau toks džiaugsmas sąlyginis. L. Vilimas sako, kad įstatymas ne tik negalioja, tačiau jau reikia pradėti galvoti, kaip jį taisyti.
Medikų teigimu – sėdime ant uždelsto veikimo bombos
Profesoriaus Juliaus Kalibato paklausus, ką mano apie liberalizuotą vaistų pardavimo tvarką, ilgametis gydytojas teigia, kad atsisėdome ant uždelsto veikimo bombos.
„Vaistai nėra saldainių dražė, tai nėra čiulpinukai, kad kiekvienas be konsultacijos galėtų jų nusipirkti. Nuo galvos skausmo, nuo gerklės skausmo ir taip toliau. Ir jeigu mes dabar paleidžiam savieigai, kad bet kas gali pirkti vaistus ir vartoti, kiek nori bei kaip nori, ar vartoti taip, kaip jam pataria kaimynas – mes galime sulaukti blogų pasekmių. Lietuviai su vaistais elgiasi labai drąsiai ir galime sulaukti labai rimtų komplikacijų“, - LRT laidai „Specialus tyrimas“ kalbėjo J. Kalibatas.
Profesionalus medikas perspėja, kuo gali baigtis iš pirmo žvilgsnio nekaltų, nereceptinių vaistų vartojimas, jei šio proceso neprižiūri medicinos ar farmacijos išsilavinimą turintis specialistas.
„Net tas pats paprastas aspirinas, kuris yra plačiai vartojamas pasaulyje. Dabar buvo labai populiaru pagirioms gydyti. Kas tai per vaistas? Tai priešuždegiminis vaistas, kuris mažina ir temperatūrą, ir skausmą. Bet žmonėms, kurie vartoja kraują skystinančius preparatus ir išgeria aspirino, gali prasidėti kraujavimas. Be to, prieuždegiminiai vaistai, kurie yra vartojami ilgą laiką, gali pažeisti inkstus taip, kad išsivysto inkstų nepakankamumas“, - sakė J. Kalibatas.
Ar tikrai taip jau pavojinga be gydytojo ar vaistininko nusipirkus, kad ir purškalą nuo gerklės skausmo, jį pradėti vartoti? Juk pradėjus perštėti gerklę, nebūtinai skubame į polikliniką. Tačiau gydytojas prof. J. Kalibatas perspėja, kad nepavojingų vaistų nebūna, ypač jei nesilaikoma jų vartojimo instrukcijos. Net ir informaciniame lapelyje pateikiamos informacijos ne visada užtenka.
„Kas yra purškalas nuo gerklės skausmo? Gerklę skauda dažnai, tačiau šis vaistas sutraukia kraujagysles, todėl irgi reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kiek kartų purkšti, kaip purkšti. Jei mes purkšti pradėsime pastoviai, kraujagyslės sutraukiamos, vystosi gleivinės atrofija, įvyksta degeneraciniai procesai. Pasekmės labai nemalonios, o gleivinės atrofiją atstatyti labai sunku“, - pasakojo medikas.
J. Kalibatas sako, kad dabar įsigaliojusi tvarka neįpareigoja nereceptinių vaistų pardavėjų suteikti visą informaciją ne tik apie vaisto vartojimą, bet ir apie pašalinį jo poveikį.
„Tokia tvarka, kad vaistus būtų galima nusipirkti ir degalinėje, ir parduotuvėje, kurioje nėra jokio medicininio personalo – degalinės pardavėjas nepatars, su kokiu vaistu šio vaisto vartoti negalima ir panašiai“, - teigė medikas.
Tačiau naujame farmacijos įstatyme numatyta tvarka ne tik neįpareigoja tokią informaciją suteikti. Atvirkščiai, ji tai draudžia daryti.
Įstatymų rengėjai sako, kad pataisų dėl mažmeninės vaistų prekybos esmė ir buvo ta, kad norėta sekti vakarų valstybių pavyzdžiu. Pavyzdžiui kaimyninėje Lenkijoje, bet kuriame prekybos centre, pirkdamas sultis, bandelę ar daržoves, lentynoje gali pasirinkti ir nereceptinių vaistų nuo peršalimo, galvos, gerklės ar skrandžio skausmo.
Profesorius J. Kalibatas pataria žvelgti tiesai į akis – iki vakarietiško sąmoningumo apie sveikatą mums dar labai toli. Lietuvoje, anot gydytojo, žmonės vis dar gydosi taip, kaip perskaitė internete. Vakarų valstybėse, savigyda užsiimantis pacientas gali sulaukti bent jau draudimo bendrovės baudos ar įmokų perskaičiavimo ne paciento naudai.
