Miegate daugiau nei 9 valandas per parą? Susiduriate su aukštesne labai rimtos ligos rizika ()
Miegas yra sveikatos ir jaunystės šaltinis. Bet svarbu nepamiršti taisyklės: kas per daug, tas nesveika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tie, kurie giriasi, kad daug miega, neturėtų pernelyg pūstis.
Naujausias tyrimas parodė, kad miegojimas po devynias valandas, polinkis ilgai gulinėti ir nusnausti siejamas su net iki 85 proc. didesne insulto rizika.
Kinijos mokslininkai apklausė 31 tūkst. 750 sveikų suaugusių kinų, kurių amžiaus vidurkis – 61,7 metų, apie jų miegojimo ir snaudimo įpročius.
Apklaustieji buvo stebimi šešerius metus. Per tą laiką 1 tūkst. 438 tirtieji patyrė insultą, o 119-ai jis grėsė.
Tiems, kurie tvirtino pernakt miegantys po devynias valandas ir ilgiau, insulto rizika buvo 23 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie naktimis miegodavo mažiau nei aštuonias valandas.
Tie, kurie prisipažino mėgstantys reguliariai snustelėti ilgiau nei 90 minučių, 25 proc. labiau rizikavo patirti insultą už tuos, kurie snūstelėdavo po mažiau nei pusvalandį.
O žmonėms, kurie sakė naktimis miegantys po devynias valandas ir ilgiau bei ilgiau nusnaudžiantys dienomis, vėliau net 85 proc. labiau grėsė insultas, nei tiems, kurie miegodavo ir nusnausdavo saikingai.
Be abejo, tai automatiškai nereiškia, kad polinkis daugiau pamiegoti sukelia insultą.
Jeigu nuolat miegate 9 valandas ar ilgiau naktimis ir vis tiek jaučiate poreikį nusnūsti bent porą valandų dieną, galbūt tai jau reiškia, kad apskritai turite kokių nors sveikatos bėdų – toks išvargimo lygis nėra geras ženklas.
Taip pat įmanoma, kad miegantys ilgiau nei 9 val. per dieną mažiau mankštinasi ar daro ką nors naudingo sveikatai – juk dažniausiai ilgai miegantys turi mažiau tam laiko.
Labai svarbi ir miego kokybė. Miegantys po 9 val. ar ilgiau naktimis, bet knarkiantys, taip pat vėliau turi 82 proc. didesnę insulto tikimybę.
Tyrimo autorė Xiaomin Zhang iš Huazhongo mokslo ir technologijos universiteto Uhane, Kinijoje, aiškino: „Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad suprastume, kaip ilgi snūduriavimai ir ilgesnis miegojimas gali būti susijęs su didesne insulto rizika, bet ankstesni tyrimai parodė, kad ilgai miegantys ir snaudžiantys turėjo neigiamų cholesterolio lygio pokyčių ir didesnę liemens apimtį – abu šie veiksniai didina insulto riziką.
Be to, ilgas snūduriavimas ir miegojimas gali reikšti, kad apskritai žmonės gyvena neaktyviai, kas taip pat susiję su didesne insulto rizika.
Vis tik nereikėtų pulti į panikąi vien todėl, kad daugiau miegate. Jeigu jus neramina, kad miegate per daug, ar per mažai, arba jūsų miegas yra labai neramus, pasikalbėkite apie tai su savo šeimos gydytoju, kad sužinotumėte, ar viskas gerai“.
Didžiosios Britanijos širdies fondo vyresnioji kardiologijos slaugytoja Barbara Konson sakė: „Žinome, kad tai, kiek ilgai ir kaip gerai miegosime, gali paveikti mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatą. Šis tyrimas rodo, kad ilgesnis miegojimas, prastesnė miego kokybė ir ilgi poguliai popiet gali būti susieti su padidėjusia insulto rizika.
Nors tai – įdomus tyrimas, jo metu tirti vidutinio amžiaus ir vyresni suaugę kinai, tad negalime žinoti, ar šie tyrimų rezultatai tinkami ir JK gyventojams. Taigi, reikėtų tolimesnių tyrimų, kad būtų patvirtinti šios studijos rezultatai.
Svarbi žinutė yra ta, kad jeigu jus neramina jūsų miegojimo įpročiai, laiko trukmė, kurią per dieną skiriate miegui arba miego kokybė, turėtumėte pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“.
Parengta pagal „Metro“
