Ekonomistai sutaria, kad inovacijos, atsirandančios iš kūrybiškumo, žinių kūrimo ir panaudojimo, tapo pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu ir lemia didžiają dalį socialinių pokyčių visuomenėje. Palankūs inovacijų aplinkai veiksniai labai pasikeitė ištobulėjus naujovėms informacinėse ir komunikacinėse technologijose.

Inovacijos vis labiau vystosi esant gamintojo ir vartotojo sąveikai nacionalinėse bei tarptautinėse rinkose.  Per pastaruosius kelis dešimtmečius žinių ekonomika metė iššūkį įprastiniams verslo, valstybės valdymo modeliams, tuo pačiu keisdama visuomenės gyvenimo būdą. Informacinių ir komunikacinių technologijų išsivystymas sustiprino tarpusavio ekonominius ir socialinius ryšius, kurie tapo efektyvesni ir įveikia net pačius didžiausius geografinius atstumus.

Kūrybinės industrijos ir visuomenė tapo svarbiausiu ekonomikos skatinimo elementu, siekiant apibūdinti valstybės gebėjimą produktyviai gaminti ir teikti paslaugas, sėkmingai konkuruoti nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose.

Vienas iš būdų inovatyvaus verslo ir industrijų plėtrai – efektyvūs verslo srities rinkos tyrimai. Atlikti rinkos tyrimai padeda inovuoti ir sėkmingai konkuruoti, t.y. atsako į klausimą, kokį verslo planą, strategiją pasirinkti ir įgyvendinti. Įvairiausi tyrimų metodai yra naudojami surinkti informacijai apie rinkas, tikslines auditorijas, jų poreikius, konkurentus, rinkų kryptis ir tendencijas, pirkėjų pasitenkinimą kuriamais produktais ir teikiamomis paslaugomis.

Verslui siekiant numatyti galimas rizikas ir neatrastas galimybes svarbu surinkti tam tikros srities informaciją apie rinką, jos vartotojus, esamus ir potencialius konkurentus. Pasaulyje paplitęs ir naudojamas M. Porterio „Penkių jėgų modelis“ (angl. Porter‘s five forces model), kurį sudaro informacijos rinkimas apie tiesioginius konkurentus, potencialius konkurentus, vartotojus, tiekėjus, prekės pakaitalus ir pasirinktos rinkos teisinę aplinką. Pirmieji tokių tyrimų užsakovai visgi buvo stambaus kapitalo įmonės.

Rinkos tyrimai suteikia reikiamą informaciją apie tai, ko vartotojai nori ir ko jiems reikia. Rinkos tyrimai yra skirti tam, kad apibrėžtų vartotojų įpročius, pojūčius, lūkesčius ir pan. Pats tyrimas susideda iš duomenų surinkimo, analizės ir analitinio duomenų apdorojimo – interpretacijos. Tyrimo rezultatai gali padėti nuspręsti, kaip reikia pardavinėti produktą ar paslaugą.

Pirmasis žinomas rinkos tyrimas buvo pritaikytas praktikoje Jungtinėse Valstijose 1920-aisiais Aukso amžiaus radijo stotyje (angl. Golden Age of Radio) tuo metu susiformavusio reklamos bumo metu. Reklamuotojai pradėjo suprasti demografijos reikšmę, remdami skirtingas radijo programas ir siekdami tiesioginio grįžtamojo ryšio iš savo vartotojų.

Šiandien net mažos ir vidutinės įmonės gana dažnai atlieka tokio pobūdžio rinkos tyrimus, o surinktą informaciją naudoja siekiant įvertinti rinkos dydį, konkurencinę aplinką ir pan. (pavyzdžiui, siekiant išsiaiškinti, ar pasirinktas produktas, turėjęs sėkmę JAV, gali būti sėkmingai parduodamas Japonijoje).

Verslo pradžioje yra labai svarbu atlikti rinkos tyrimą, kurį sudarytų:

•    Informacija apie rinkas, kuri padeda sužinoti prekių kainas rinkoje, pasiūlos ir paklausos situaciją. Informacija apie rinkas gali būti renkama remiantis įvairiausių šaltinių analize. Svarbiausia, kad būtų nauda verslui.

•    Rinkos segmentavimas, kuris vartotojus išskiria su panašiais pomėgiais vartoti būtent vienokius produktus ar paslaugas dėl tam tikros priežasties. Toks segmentavimas pasaulyje plačiai naudojamas ir padeda nustatyti pagrindinius rinkos segmentus: geografinius, asmens charakterio sąvybes, demografinius (amžius, lytis, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, vaikų skaičius ir pan.), technografinius (technologijos vaidmuo gyvenimo aplinkoje), mėgiamus produkto ar paslaugos analogus, psichografinius (vertybės, nuomonė, gyvenimo būdo įtaka rinkai, laisvalaikis ir pan.).

•    Rinkos tendencijos, kurios padeda suprasti pokytį, t.y. ar rinka auga, ar smunka žemyn per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui prognozuojama, kad ekologiškų maisto produktų rinkos augimas bus daugiau nei 20 procentų dėl sparčiai besiplečiančio šių produktų asortimento. Kita vertus, yra sunku įvertinti rinkos dydį, jei produktas ar paslauga yra visiškai nauji ir rinkos nepatikrinti. Šiuo atveju įmanoma įvertinti tik potencialių vartotojų skaičių, rinkos dalį.

Visos šios žinios apie rinkas gali daryti įtaką verslo modeliui pasirinktoje rinkoje. Ir priešingai, verslas gali labai greitai susidurti su sunkumais rinkoje neatlikdamas rinkos tyrimo.

Vienas iš geriausių būdų, kaip sužinoti, ko klientai nori - įtraukti juos į produkto ar paslaugos kūrimą. Šiandien naujausios informacinės ir komunikacinės technologijos didina galimybes interaktyviai sąveikauti su vartotojais, juos įtraukti į kūrybą, skatinti domėtis, reikšti nuomonę, tuo pačiu prisidėti kuriant inovatyvius produktus ar paslaugas palengvinančius buitį, pagerinančius gyvenimo kokybę, naują dizainą ir pan. Internetas vis labiau yra suprantamas kaip pagrindinė priemonė reikiamoms žinioms surinkti. O atlikęs tokius tyrimus, verslas geriau supranta kuriamo produkto ar paslaugos vartotojus, jų poreikius, sužino, ką reikia daryti norint geriau juos patenkinti patobulinant produktą ar paslaugą. Rinkos tyrimo metu gautos žinios gali būti naudojamos kaip reikšminga informacija priimant vienokį ar kitokį sprendimą, pavyzdžiui, naujų įrengimų įsigyjimui, eksporto, inovacijų strategijai sudaryti, atstovybės įsteigimui kitoje valstybėje ir pan. Tokio pobūdžio investicijos kaip visada yra rizikingos, todėl iš anksto svarbu įsitikinti, kad yra žinoma, kokia yra būsimų investicijų rizika ir potenciali nauda.

Komentarai (0)