Nauja Europos Komisijos miesto transporto politika turėtų išjudinti pokyčius ir Lietuvos sostinėje (0)
Gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konferencijos metu aptarta Europos Komisijos nauja miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.
Konferencijoje apžvelgti ir pagrindiniai judumo didinimo bei išmetamųjų teršalų mažinimo plano – Baltosios knygos „Transportas 2050“, kurią šių metų kovo 28 d. pristatė Europos Komisija, aspektai. „Iki šios knygos pasirodymo Europoje nebuvo jokios bendros miestų susisiekimo politikos, tad kiekvienoje šalyje transporto sistema buvo plėtojama skirtingai, - pastebi UITP Eurazijos ir Turkijos regionų direktorius Constantinas Dellis. – Tačiau dabar jau visi sutaria, kad tradiciniai kuro resursai baigiasi, o gyvenamoji aplinka nuolat teršiama, tad privalu nedelsiant imtis priemonių – plėtoti greito, ekologiško ir efektyvaus transporto sistemą”. Baltojoje knygoje nurodoma 40 iniciatyvų, kurių ES šalys narės turi imtis per ateinantį dešimtmetį. Tikimasi, kad tai paskatins Europos miestų viešojo transporto optimizavimą.
Parlamentinės metro idėjos paramos grupės vadovas Paulius Saudargas pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti Baltosios knygos nuostatas, būtina reformuoti Vilniaus viešojo transporto sistemą. Parlamentinė grupė artimiausioje Vyriausybės valandoje inicijuos miesto transporto politikos vizijos, kurią Lietuva birželio 16 d. turi pristatyti Europos Transporto ministrų tarybai, aptarimą. . Sostinės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė sudarė su ūkio subjektų grupe sutartį dėl Vilniaus viešojo transporto specialiojo plano iki 2040 m. rengimo. Šio plano koncepcija artimiausiu metu bus pateikta visuomenei vertinti
„Akivaizdu, kad Vilniui pribrendo būtinybė keisti viešojo transporto sistemą ir numatyti alternatyvas planuojamam privataus transporto eismo ribojimui sostinėje, – sako „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus. Įvertinus esamą miesto ir šalies ekonominę padėtį, galima teigti, kad metropoliteno diegimas, taikant viešosios ir privačiosios partnerystės (angl. PPP – Public Private Partnership) principą, būtų naudingiausias sprendimas sostinei. Miestas neturėtų mokėti iš savo biudžeto už projekto įgyvendinimą: jį finansuotų plėtros bankai, o atsakomybė už statybas bei išlaikymo riziką būtų perleista privačiam investuotojui“. J. Zykaus teigimu, metropoliteno statymo, išlaikymo ir valdymo kaštai būtų nedideli, projektas būtų vykdomas skaidriai, sparčiai ir efektyviai, o pabaigus statybą, metro būtų perleistas miestui. Tačiau, norint gauti šiam projektui ES paramą, būtina metropoliteną pripažinti valstybinės svarbos projektu.
Konferencijoje dalyvavusio Niurnbergo transporto korporacijos įmonės vadovo Wolfgango Legatho teigimu, jo mieste įdiegus metro sistemą, senamiestis tapo jaukesnis, švaresnis ir saugesnis. Be to, investicijos atsipirko penkiagubai. Šiuo metu net 80 proc. miesto gyventojų metro vertina teigiamai.
Statistiniais duomenimis, Vilniaus bei Vilniaus rajono gyventojų skaičius auga, tačiau viešasis transportas praranda savo populiarumą – 1980 m. juo naudojosi 87,6 proc. gyventojų, o 2011 m. – tik 39,6 proc. Miesto gyventojai dažniausiai renkasi individualų transportą – jam išleidžia daugiau nei 25 proc. šeimos biudžeto. Tuo metu bendras Europos šalių šeimos biudžeto, išleidžiamo privačiam transportui, vidurkis – 13,2 proc.
Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ vienija apie 6000 narių: mokslininkų, visuomenės veikėjų, transporto specialistų ir sostinės gyventojų. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas – Juozas Zykus.