Mokslininkai surado itin prabangų radinį: įspūdingiausias radinys iki šiol ()
Koks jausmas apima žiūrint į nuostabų kristalą? Galbūt deimantų tobulumas, ryškios kitų brangakmenių spalvos traukia akį? Turbūt niekas nepaprieštarautų teiginiui, kad žmonės žavėjosi kristalais nuo tada, kai pirmą kartą juos aptiko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Senovės kultūros buvo tiesiog apsėstos brangakmeniais ir naudojo šiuos visur, pradedant juvelyriniais dirbiniais ir baigiant virtuvės įrankiais ar ginklais, rašo „Archeology world“.
Pavyzdžiui, archeologiniai kasinėjimai Ispanijoje atskleidžia, kad net III tūkstantmetyje prieš mūsų erą kristalai kėlė susižavėjimą ir buvo naudojami ritualuose.
Archeologai radimvietėje Valencina de la Concepción aptiko „nepaprastai prabangių artefaktų, iš kurių labiausiai išsiskiria įkapės ar drabužiai, papuošti dešimtimis tūkstančių perforuotų karoliukų ir dar papildomais gintaro karoliukais“. O taip pat – išskirtinį krištolinių ginklų rinkinį. Pranešama, kad pastarieji dar ir labai gerai išsilaikę.
Rinkinį sudaro 25 krištoliniai strėlių antgaliai, ilgas krištolinis durklas ir krištolo šerdis – visa tai sudaro techniškai sudėtingiausią ir estetiškai įspūdingiausią iki šiol aptiktą tokio tipo kolekciją.
2007-2010 m. kasinėtas Monterilio tolas (gr. tholos – kupolas – sakralinis arba memorialinis apskrito plano statinys, būdingas Kretos‑Mikėnų ir senovės Graikijos kultūroms) – mokslininkų teigimu, tai „nuostabi megalitinė konstrukcija“, pastatyta iš didelių skalūno plokščių, ir čia buvo aptikti 25 palaidojimai. Viename iš jų – 17-25 metų asmens kūnas, palaidotas kūdikio poza ir apsuptas gausiomis įkapėmis – tokiomis kaip neapdirbta dramblio iltis, 23 titnago ašmenys ir daugybė dramblio kaulo dirbinių.
Krištoliniai durklo ašmenys buvo aptikti viršutiniame sluoksnyje ir siejami su dramblio kaulo rankena bei makštimis – kas daro radinį išskirtiniu vėlyvosios priešistorinės Europos radiniu, sako ekspertai.
Ašmenų ilgis – 214 mm, plotis – 59 mm, o storis – 13 mm. Jo morfologija Iberijos pusiasaliui nėra nauja, tačiau visi iki šiol aptikti tokie radiniai buvo pagaminti iš titnago, o ne iš paties tyriausio kvarco, teigia mokslininkai.
Ekspertai pastebi, kad ginklai yra daugmaž tokios pačios formos, kaip titnago strėlių galvutės, kurios tame laikmetyje buvo paplitusios regione – tačiau krištolo ginklų sukūrimui reikėjo kur kas aukštesnio lygio sugebėjimų.
Be to, vietoje, kur šie radiniai buvo iškasti, jokių kvarco kasyklų nebūta – taigi, toks radinys reiškia, kad šie kristalai buvo importuoti iš kažkur kitur.
Beje, įdomu ir tai, kad nors Monterilio tole palaidoti 25 asmenys, bet krištoliniai ginklai buvo užkasti atskirai – kas pakiša mintį, kad jie greičiausiai „priklausė“ visiems palaidotiesiems bendrai, o ne buvo kažkurio vieno iš jų įkapėmis. Mokslininkai mano, kad šiuo atveju krištolas buvo statuso simbolis ir turėjo aiškias galios konotacijas, tad čia palaidoti kažkokie elitiniai asmenys.
Visą tyrimą apie radinius galima rasti čia.
