[Karšta tema] Milžinas molinėmis kojomis – kaip Saudo Arabijos naftos politika sukėlė SSRS žlugimą: neapsieita be slaptų JAV manevrų (Foto, Video) ()
Saudo Arabija 2020 m. su Rusija pradėjo naftos kainų karą, kuris daro įtaką pasaulio ekonomikai. Anksčiau tos pačios priemonės prisidėjo prie SSRS žlugimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naftos gavybos kaina visada buvo ir tebėra labai maža šalyse, kurios yra Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės, tarp jų Saudo Arabijoje, Irake ir Irane.
Taigi, kai kurie OPEC nariai visada turėjo galimybę sumažinti arba padidinti savo naftos produktų kainas pasaulio rinkose, kad paveiktų pasaulio ekonomiką.
Saudo Arabija, kaip neginčijama naftos gavybos lyderė, anksčiau jau pasinaudojo šia galimybe – ir vieną kartą ta politika padėjo sugriauti Sovietų Sąjungą.
1973 m. naftos krizė
2020 m. naftos kainų kritimas vis dar yra niekis, palyginti su 1973 m. kritimu. Tų metų spalio 17 d. visa Arabų naftą eksportuojančių šalių organizacija (OAPEC), palaikoma Egipto ir Sirijos, nustojo parduoti naftą šalims, remiančioms Izraelį Jom Kippuro kare prieš Egiptą ir Siriją. Šios šalys buvo Kanada, Japonija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Embargą lydėjo laipsniškas mėnesinis gamybos mažinimas – iki 1973 m. gruodžio mėn. OAPEC gamyba siekė tik ketvirtį 1973 m. rugsėjo gavybos lygio.
1973 m. JAV naftos gavyba sudarė tik 16,5% pasaulinės produkcijos; šalis buvo pagrindinė naftos importuotoja.
Nors JAV ir kitos šalys, kurioms taikomi OAPEC sprendimai, buvo rimti klientai, mažos OAPEC šalių gavybos išlaidos leido išsaugoti mokėjimų balansą net neparduodant naftos JAV, JK ir kitoms Vakarų šalims.
1973 m. OAPEC sprendimas sukėlė pasaulinę recesiją ir ekonomikos krizę. Iki embargo pabaigos 1974 m. naftos kaina pakilo nuo 3 USD iki 12 USD už barelį (159 l), o JAV ji buvo dar didesnė.
Saudo Arabijos šeichai klestėjo ir greitai įgijo milžinišką turtą. Ši situacija taip pat buvo labai naudinga SSRS, kuri padidino naftos ir gamtinių dujų gavybą ir greitai tapo viena iš pirmaujančių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje: pajamos iš naftos ir dujų sudarė daugiau nei pusę nacionalinių pajamų.
Tuo tarpu JAV nedarbo lygis padvigubėjo, o BVP sumažėjo 6%. Tačiau JAV ruošė priešingą žingsnį įtikindama Saudo Arabiją veikti JAV interesais.
Kaip JAV laimėjo Šaltąjį karą
1973 m. krizė turėjo ilgalaikių pasekmių. Japonijos automobiliai, galintys nuvažiuoti dvigubai toliau vienu degalų baku tapo rinkos lyderiais, o JAV ir kitos Vakarų šalys pradėjo ieškoti naujų naftos telkinių ir patobulinti gavybos būdus. Tuo tarpu SSRS vis dar uždirbinėjo didžiulį pelną – pardavinėjo savo naftą.
Tačiau netrukus kilo dar viena naftos krizė. 1979 m. Islamo revoliucija Irane smarkiai sumažino naftos gamybą. Tai lėmė tolesnį pasaulinių naftos kainų kilimą. Irano ir Irako karas, prasidėjęs 1980 m. rugsėjį, tik pablogino padėtį. Tačiau devintojo dešimtmečio pradžioje bendros JAV ir kitų „pirmojo pasaulio“ šalių pastangos pasiteisino: dėl perprodukcijos naftos kainos pradėjo kristi. 1981 m. JAV administracija atsisakė valstybinės naftos ir naftos produktų kainų kontrolės, tuo pačiu sumažindama mokesčius. Nuo 1980 m. kainos nuolatos krito.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tokiomis sąlygomis visos šalys, įskaitant SSRS, pradėjo dirbti su alternatyviais energijos šaltiniais, įskaitant branduolinę energiją. 1986 metais įvyko Černobylio katastrofa. Vis dar ginčijamasi, ar nelaimės priežastis buvo SSRS administracijos reikalavimas padidinti elektrinės galingumą, tačiau nelaimė sudavė stiprų smūgį SSRS ekonomikai, tarptautiniam įvaizdžiui ir energetikos pramonei.
Netrukus po to, 1986 m., Williamas Casey, tuometinis JAV centrinės žvalgybos valdybos direktorius, išvyko į Saudo Arabiją. Pasak Ronaldo Reagano patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Richardo Alleno, Casey vedė derybas su karaliumi Fahdu. Pastaruosius šešerius metus Saudo Arabijos vyriausybė varžė naftos kainas, smarkiai sumažindama naftos gavybą; tačiau po Casey grįžimo, Saudo Arabija pradėjo sparčiai didinti gavybą, nors kainos vis dar buvo žemos!
Naftos krizė pakerta SSRS
Per keturis mėnesius Saudo Arabijos gavyba išaugo nuo dviejų milijonų iki 10 milijonų barelių per dieną, o kainos smuko nuo 32 USD už barelį iki 10 USD. SSRS ekonomikai – jau pripratusiai prie pernelyg didelių pajamų iš savo naftos, tai buvo mirties smūgis. Vien 1986 m. SSRS prarado daugiau nei 20 mlrd. USD (maždaug 7,5% SSRS metinių pajamų), ir ji jau turėjo biudžeto deficitą.
Tačiau Saudo Arabijos ekonomika taip pat buvo nubausta dėl žemų kainų! Kodėl jie tai padarė? Alleno nuomonė yra ta, kad Casey pasiūlė šeichams finansines kompensacijas mainais į šį žingsnį; šią nuomonę patvirtina faktas, kad 1986 m. 80% Saudo Arabijos naftos buvo parduota per „Exxon“, „Mobil“, „Texaco“ ir „Chevron“ – visos Amerikos kompanijos.
Sovietų Sąjunga patyrė nuosmukį po 1985–1986 m. naftos krizės. To pakako, kad ir taip nesveika, komandinio stiliaus sovietų ekonomika subyrėtų. 1986 m. SSRS užsienio paskolos sudarė apie 30 mlrd. USD; iki 1989 m. jos pasiekė 50 mlrd. USD.
Saudo Arabijos naftos kainos palaipsniui atsigavo iki 2000-ųjų pradžios, kai jos vėl pasiekė pelningumą, tačiau neatrodė, kad Saudo Arabijos vyriausybė tuo labai rūpinosi, nes greičiausiai ji turėjo sutaupytas didžiules valstybės lėšas nuo itin pelningų 1970-ųjų. JAV manevras pasiteisino: 1986 m. Amerikos degalinės netgi davė nemokamą benziną kaip reklamą.
Naftos krizė labai padėjo JAV laimėti Šaltąjį karą prieš SSRS: ekonomikos nuosmukis paskatino Michailą Gorbačiovą priimti nepopuliarius politinius sprendimus.
Bandymas reformuoti vyriausybinę sistemą (žinomą kaip „Perestroika“) iš esmės buvo beviltiškas dėl lėšų trūkumo. Gorbačiovo populistinė retorika nebuvo tinkama su nuskurdusiais gyventojais. Jie reikalavo atsakomybės už trumparegiškus vyriausybės veiksmus, o tada atėjo Borisas Jelcinas, griežtai kritikuodamas sovietinę sistemą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungos žlugimas buvo neišvengiamas.
