Operacija „Sąvaržėlė“ – slapta JAV strategija pasinaudojant nacių mokslininkais laimėti Šaltąjį karą: tarp jų ir garsusis Wernheris von Braunas (Foto, Video) (3)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
3. Kosmoso medicina
Kita svarbi inovacijų sritis, už kurią galime dėkoti operacijai „Sąvaržėlė“, yra kosmoso medicinos sritis. Ši studijų sritis, sukurta buvusio nacių mokslininko Hubertuso Strugholdo, yra susijusi su fizinio ir psichologinio skrydžio į kosmosą poveikio žmonėms tyrimais.
Nepaisant kaltinimų, kad Strugholdo darbas buvo susijęs su eksperimentais su kaliniais iš Dachau koncentracijos stovyklos, po karo jis dirbo JAV armijos oro pajėgų vardu ir 1947 m. buvo atvežtas į Jungtines Valstijas vykdant operaciją „Sąvaržėlė“.
Už savo darbą šioje srityje Strugholdas dažnai vadinamas „kosmoso medicinos tėvu“.
Jo darbas kartu su kolega Dr. Heinz Haber sudarė pagrindinį vaidmenį kuriant slėginius kostiumus ir laive esančias gyvybės palaikymo sistemas, kurios buvo gyvybiškai svarbios tiek „Gemini“, tiek „Apollo“ programų sėkmei.
Strugholdas taip pat sukūrė specializuotą mokymo programą skrydžių chirurgams ir medicinos personalui „Apollo“ programai prieš jos pagrindines misijas į Mėnulį.
Žinoma, ši sritis visų pirma yra susijusi su tikrų astronautų sveikata ir sauga, tačiau, kaip ir daugelis įvairių kosmoso programų patobulinimų, papildomos technologijos pateko į plačiąją visuomenę.
Putplasčio amortizacija, implantuojami širdies stimuliatoriai, inkstų dializė ir CAT/MRI skaitytuvai nebūtų įmanomi be technologijos, sukurtos kaip šios įdomios mokslinių tyrimų srities dalis. Nors ne visi šie pokyčiai buvo tiesiogiai sukurti operacijos „Sąvaržėlės“ mokslininkų, be jų jie tikriausiai neegzistuotų.
4. Saulės energija varomas palydovas
Ryšio palydovų pradininkas vokiečių mokslininkas Hansas K. Ziegleris, šiandien plačiai laikomas pagrindine saulės fotovoltinių elementų egzistavimo daugelyje palydovų varomąja jėga.
Karo metu Ziegleris dirbo aukštos įtampos porcelianinių izoliatorių įmonėje Bavarijoje, bet 1947 m. buvo atvežtas į Jungtines Valstijas. Zeigleris padarė daug įdomių patobulinimų karinės elektronikos srityje, kurių daugelis buvo svarbūs ankstyviesiems JAV kosmoso programos etapams.
1950-aisiais Ziegleris tyrinėjo ankstyvuosius saulės elementus, kuriuos sukūrė „Bell Laboratories“. Jis iš karto pamatė jų potencialą ne tik palydovams, bet ir kaip potencialią energijos gamybos Žemėje formą.
Pagal Zieglerio saulės baterijų tyrimus buvo sukurtas pirmasis saulės energija varomas dirbtinis palydovas „Vanguard 1“.
Projektas pasirodė esąs labai sėkmingas – jos sugebėjo maitinti palydovą septynerius metus. Tai įrodė koncepcijos sėkmę, o saulės energija vėliau tapo de facto energijos tiekimu palydovams.
Zeigleris taip pat padarė svarbių patobulinimų ryšių palydovų srityje ir sukūrė SCORE – pirmąjį pasaulyje ryšio palydovą, kuris buvo paleistas šeštojo dešimtmečio pabaigoje.
5. P-N sandūra
Kitas svarbus patobulinimas yra P-N sandūra. Kritinė koncepcija įvairiose technologijose, pvz., tranzistoriuose ir integrinėse grandinėse, plačiai laikoma vienu iš svarbiausių visų laikų elektros išradimų.
Šią technologiją pirmasis išrado vienas iš mokslininkų, perkeltų pagal operaciją „Sąvaržėlę“, Kurtas Lehovecas.
Jis sukūrė technologiją dirbdamas „Sprague Electric Company“, kur sėkmingai išbandė savo projektus. Lehoveco įtaisas buvo 2,2×0,5×0,1 mm dydžio linijinė struktūra, kuri P-N jungtimis buvo padalinta į izoliuotas N tipo celes (būsimų tranzistorių bazes).
Nepaisant to, kad bendrovės vadovybė mažai susidomėjo produktu, septintojo dešimtmečio pradžioje Lehovecas pateikė šios technologijos patentą, iš kurio, dėja, jis negavo honoraro.
Be to, Lehovecas taip pat buvo vienas iš mokslininkų kuriant šviesos diodą (LED).
6. Taškinis matricinis spausdintuvas
Kita įdomi technologija yra taškinis matricinis spausdintuvas. Taškinis spausdintuvas, kurį iš dalies išrado Fritzas Karlas Preikschatas, vis dar naudojamas šiandien, nors ir labai ribotai.
Pirmą kartą Preikschatas buvo sučiuptas SSRS ir buvo priverstas dirbti su sovietų raketų ir palydovų programomis. 1952 m. sovietai jį paleido ir jis grįžo į sovietų okupuotą Berlyną. Preikschatas ten praleido du mėnesius, o vėliau, 1957 m., emigravo į JAV.
Dar būdamas Vokietijoje Preikschatas pateikė patentus dėl savo teleprinterio su 7×5 taškų matrica išradimo, tačiau jo darbdavys tuo metu negalėjo nieko sudominti šiuo įrenginiu.
JAV jis tęsė aviacijos ir kosmoso sektoriaus inžinieriaus karjerą. Jis išrado aklo nusileidimo sistemą oro uostams, fazinę masyvo sistemą palydovams, naują drėgmės matuoklį ir dalelių dydžio analizatorių.
Produktyvus išradėjas Preikschat taip pat reikšmingai prisidėjo prie hibridinių automobilių kūrimo. 1982 m. jis išrado ankstyvą automobilių regeneracinių stabdžių sistemų formą. Jis užpatentavo savo dizainą, tačiau niekada nebuvo sukurta prototipų.
7. Persisukantys rotoriai
Dar viena pagrindinė operacijos „Sąvaržėlės“ naujovė yra modernios sraigtasparnių technologijos plėtra. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nemažai pavyzdžių, būtent Antono Flettnerio darbas iš tikrųjų padėjo įgyvendinti technologiją.
Antrojo pasaulinio karo metu Flettneris suprojektavo ir padėjo sukurti garsųjį sraigtasparnį „Flettner FI 282 Kolibri“. Šis vienvietis sraigtasparnis turėjo persisukantį rotorių (todėl sraigtasparnis dar vadinamas „sinchkopteriu").
Buvo pastatyta tik kelios dešimtys „Flettner FI 282 Kolibri“ ir jie tarnavo kaip žvalgybos aparatai vokiečių artilerijos pozicijoms. Po karo Flettneris emigravo į JAV, kur buvo įdarbintas „Kaman Aircraft“ vyriausiuoju dizaineriu.
Flettneris prisidėjo kuriant garsųjį sraigtasparnį „HH-43 Huskie“, kuris vėliau tapo Vietnamo karo ikona.
Dar viena įdomi Flettnerio naujovė buvo vadinamasis „Flettnerio variklis“. Kai kuriuose transporto ir tyrimų laivuose naudojama kaip papildoma varomoji sistema, ši technologija šiuo metu tiriama kaip potenciali tvari varomoji sistema dideliuose krovininiuose laivuose.
