[Išsami tema] Kodėl JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą taip vėlai – tik 1917 metais? Amerikiečių kariai buvo praminti „tešlos berniukais“, kurie pateko į naktinius Paryžiaus spąstus (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vadovaudamasi nuomone, kad jie yra stipresni kiekybėje, JAV ir Didžioji Britanija sukūrė sudėtingą vilkstinių sistemą, skirtą apsaugoti pažeidžiamus laivus.
Be to, daugelyje vietovių, kuriose anksčiau dominavo vokiečių povandeniniai laivai, buvo dedamos minos. Kampanija buvo tokia efektyvi, kad nei vienas amerikiečių karys nebuvo prarastas atviroje jūroje tranzitu į Vakarų frontą.
Amerikiečių ekspedicinės pajėgos į Prancūziją pradėjo atvykti 1917 m. birželį, tačiau pradinis jų skaičius buvo gana mažas. Reikėjo laiko padidinti JAV armijos gretas ir parengti bent elementarią mokymo programą. Laikas buvo kritinis.
Kai 1917 m. per vidaus revoliuciją bolševikai užvaldė Rusiją, Vokietija pasirašė taikos sutartį su naująja vyriausybe. Vokiečiai dabar galėjo sau leisti perkelti daug savo karių, kovojančių Rytuose, į aklavietėje atsidūrusį Vakarų frontą. Jei ne nauja atvykstančių amerikiečių kariuomenės atsarga, karas galėjo vykti visai kitu keliu.
1918 m. pradžioje pradėjo gausiai atvykti nauji JAV kareiviai. „Tešlos berniukai“, kaip juos pavadino prancūzai, buvo tikrai žali. Daugelis pateko į Paryžiaus naktinio gyvenimo spąstus, laukdami perkėlimo į frontą. Apytiksliai 15% amerikiečių karių Prancūzijoje užsikrėtė venerinėmis ligomis nuo Paryžiaus prostitučių, kurių gydymas kainavo milijonus dolerių.
Iki 1918 m. pavasario „tešlos berniukai“ patyrė greitą ir įnirtingą karo mėsmalę. Vokiečių puolimas įvyko 80 km atstumu nuo Paryžiaus, o amerikiečių kareiviai atliko svarbų vaidmenį perimant karo iniciatyvą.
1918 m. rugsėjį buvo sutelktos pastangos išstumti vokiečių kariuomenę nuo Maso upės. Sulaukę sėkmės, sąjungininkai persekiojo vokiečius į apkasų išvagotą Argono mišką, kur amerikiečiai patyrė didelių nuostolių.
Tačiau vokiečių pasipriešinimas buvo palaužtas. Kariuomenė atsitraukė ir 1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos vyriausybė sutiko su paliaubomis. Karas baigėsi. Didžiojo karo metu žuvo 14 milijonų karių ir civilių.
Jungtinės Valstijos patyrė didžiulius žmogiškuosius ir ekonomius karo nuostolius. Mirtingumas buvo didelis: mūšyje žuvo 48 909 ginkluotųjų pajėgų nariai, o 63 523 mirė nuo ligų.
Daugelis tų, kurie mirė nuo ligų, galbūt 40 000, mirė nuo plaučių uždegimo per gripo ir pneumonijos epidemiją (vadinamasis ispaniškasis gripas), kuri kilo karo pabaigoje. Apie 230 000 ginkluotųjų pajėgų narių patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.
