Kadaise pienas buvo laikomas vienu iš sveikiausių produktų, kokį tik galima rasti, – jame yra baltymų, kalcio ir daugybė kitų naudingų elementų. Tačiau pastaraisiais metais požiūris pasikeitė: dabar pienas kartais net ir demonizuojamas. Kai kas tiesiog netiki jo nauda, kiti prilygina įvairiausius organizmo sutrikimus sukeliančiam nuodui. Treti gi įsitikinę, kad gerti pieną visą gyvenimą – nenatūralu, esą gamta žmogui skyrė gerti motinos pieną pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, o jokiu būdu ne kitų gyvūnų ir jau suaugus.

Karvių pienas tūkstančius metų buvo vienu ir svarbiausių žmogaus dietos elementų. Jame iš tiesų pilna naudingų medžiagų – 18 iš 22 žmogui būtinų maisto elementų, tarp kurių kalcis, fosforas, magnis, kalis, baltymai, cinkas ir įvairūs vitaminai; daugelio medžiagų piene daugiau, nei kituose paplitusiuose produktuose. Tuo tarpu žiniasklaidoje vis šmėsteli pranešimai apie tai, kad pienas didina kai kurių lėtinių ligų – tarp kurių diabetas, vėžys, širdies kraujagyslių susirgimai – riziką. Ar visos blogos kalbos apie pieną – tiesa? O visos geros?

Liesas pienas geriau už nenugriebtą?

Daugelis mano, kad liesas pienas yra sveikesnis, tačiau tokio produkto nauda gali būti pervertinama. Neseni tyrimai patvirtino, kad normalaus riebumo pienas nepadidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nepadidina: pavyzdžiui, Tuftso universiteto mokslininkai neaptiko ryšio tarp tokių ligų ir piene esančių riebalų rūgščių vartojimo. Negana to, yra netgi duomenų, rodančių, kad kai kurie pieno produktų riebalai svarbūs insultų ir infarktų profilaktikai. Tai patvirtino ir dar viena nesena analizė, kurios autoriai kalba apie „teigiamą arba neutralų“ pieno produktų poveikį širdies kraujagyslių sistemai.

Yra ir duomenų, kad negausus pieno riebalų vartojimas gali būti susijęs su nutukimu – tokią koreliaciją parodė Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas. Tokią, atrodytų, paradoksalią priklausomybę gali lemti tai, kad tam tikros pieno produktuose esančios riebalų rūgštys signalizuoja organizmui apie sotumą, ir kai jų mažai, žmogus suvalgo daugiau.

Daugelis negali normaliai įsisavinti pieno?

Dabartiniais vertinimais, laktozės netoleruoja 65% suaugusiųjų – tačiau svarbu atsiminti, kad tai būdingiausia azijiečiams, afrikiečiams, arabų, žydų ir graikų kilmės žmonėms. Tuo tarpu šiaurinėse šalyse, kur pieno produktai racione istoriškai buvo itin svarbūs, blogai juos įsisavinančių gerokai mažiau: apie 5% Šiaurės Europoje, iki 16% Kanadoje.

Laktozės netoleravimas – negebėjimas įsisavinti pieno cukraus, laktozės – priklauso nuo specialaus fermento – laktazės. Vaiko organizme laktazės lygis aukštas, nes pienas – pagrindinis maisto šaltinis. Tačiau augant, fermento gamyba silpnėja. Daliai žmonių – daugiausiai, kilusiems iš Afrikos ir Azijos – laktazės lygis krenta pernelyg stipriai, ir organizmas pieno produktų normaliai virškinti nebegali: išsivysto hipolaktazija. Pasitaiko, kad laktozės netoleravimas išsivysto po persirgtos ligos, plonojo žarnyno pažeidimo ar operacijos. Labai retai žmonės pieno negali įsisavinti nuo pat gimimo.

Laktozės netoleravimas nėra tas pats, kas alergija pienui: alergija išsivysto, kai žmogaus imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į produktą ir pasireiškia simptomais, būdingais daugeliui alergijų: odos ir virškinimo trakto reakcijomis, o taip pat kvėpavimo sutrikimais. Ekspertų vertinimu, pienui alergiški 2–5% vaikų (Šiaurės Europoje atliktų tyrimų duomenimis), ir tėvai daug dažniau įtaria pieną tuo, kuo jis neprasikalto.

Netoleruojant laktozės, negalima vartoti pieno produktų?

Nors šiuolaikinė medicina ir negali pasiūlyti būdų, kaip organizmui padidinti laktazės gamybą, daugeliui žmonių, kurių laktazės lygis žemas, pieno produktų atsisakyti nėra būtina. Siekiant išvengti nemalonių pojūčių, juos galima vartoti mažomis porcijomis, naudoti mažai laktozės turintį pieną arba gerti įprastą su papildais, kuriuose yra laktazės. Be to, galima naudoti produktus, kuriuose cukraus yra natūraliai mažai: sviestą, kietuosius sūrius, kefyrą, riebią grietinėlę ir kitus.

Negana to, prie pieno vartojimo galima adaptuotis, mano vienas iš žymiausių JAV laktozės netoleravimo ekspertų, Purdue universiteto mitybos mokslų profesorius Dennis Savaino. Kadangi laktozės netoleruojantys žmonės dažnai be kokių nors pasekmių gali vartoti mažas produkto porcijas (pavyzdžiui, ne daugiau nei stiklinę pieno vienu kartu), naudojant produktą po truputį, kūnas pamažu gali išmokti virškinti laktozę.

Piene yra hormonų?

Hormonų yra daugelyje augalinės ir gyvūninė kilmės produktų, ir pienas nėra išimtis. Karvių piene yra šiek tiek jaučių somatropino, kitaip, jaučių augimo hormono, BST. Šis peptidinis hormonas sudarytas iš aminorūgščių, kurias žmonės gerai įsisavina ir hormonas virškinamajame trakte suskaidomas. PSO ir kitų įtakingų sveikatos priežiūros institucijų nuomone, pieno BST žmonių sveikatai nekenkia, kūne horm?ninių funkcijų neatlieka ir sunaudojamas taip pat, kaip bet kuris kitas baltymų šaltinis.

Pienas stiprina kaulus?

Pieno produktai – svarbus kalcio šaltinis, suaugusieji iš jo gauna apie 30% dienos normos. Tačiau pieno ir kaulų stiprumo ryšio tyrimai nėra vienareikšmiški, nesutariama net gi dėl kalcio vartojimo kaulų stiprinimui. Pavyzdžiui, plačiai cituojama 2015 metais BMJ publikuota apžvalga, parodė, kad gaunantiems daug kalcio su maistu, kyla tokia pat kaulų lūžių rizika, kaip ir vartojantiems šio elemento mažiau. „Kalcio vartojimas su maistu nėra susijęs su lūžių tikimybe, tokio ryšio klinikinių tyrimų nėra, – apibendrino darbo autorius. – Nurodymai, kad kalcio papildų naudojimas gali užkirsti kelią kaulų lūžiams, silpni ir prieštaringi“. Tuo tarpu yra ir tyrimų, rodančių, kad kalcio vartojimas nuo osteoporozės vis dėlto saugo.

Norint suprasti, ko reikia suaugusio žmogaus kaulų stiprumo išlaikymui, būtina atlikti daugiau tyrimų – tačiau kol kas svarbiausi faktoriai yra fizinės treniruotės su svoriais (ėjimas, bėgimas, šokiai) ir pusiausvyros išlaikymo pratimai. Nemenkas ir genetikos vaidmuo, ir kaulų būklė vaikystėje bei paauglystėje.

Visuose pieno produktuose naudingų medžiagų yra tiek pat?

Kaip jau minėta, įvairiuose pieno produktuose yra įvairus ir laktozės lygis. Gali skirtis ir kitos sudedamosios dalys. Manoma, kad naudingų medžiagų daugiausiai yra piene ir jogurte – o sūriuose ir grietinėlėje jų mažiau. Tačiau sūryje vitamino D ir magnio daugiau nei grietinėlėje.

Pienas sukelia vėžį?

Nepaisant daugybės publikacijų apie pieno produktų ir onkologinių susirgimų ryšį, gydytojai šį klausimą komentuoja itin santūriai – dėl neapibrėžtumo. Pasaulinis vėžio tyrimo fondas ir analogiški JAV ir D. Britanijos institutai kalba apie įmanomą pieno vartojimo ryšį su kolorektalinio vėžio rizikos sumažėjimu – o ne padidėjimu. Yra tyrimų, kuriuose perspėjama apie potencialią prostatos vėžio riziką tiems, kas vartoja daug pieno ir kalcio. Tačiau vienareikšmiškų įrodymų apie priežastingumą nėra nei pirmu, nei antru atveju. Onkologinių ligų yra daugiau nei 100, ir kalbėti apie pasekmės ir priežasties ryšį tarp pieno vartojimo ir vėžio – neįmanoma.

Apibendrinant, nepaisant žiniasklaidoje vis pasirodančių alarmistinių žinučių, pienas tebelaikomas sveiku ir saugiu produktu, kurio vartojimas daugelyje šalių rekomenduojamas. Jis nėra nepakeičiamas naudingų elementų šaltinis, tačiau juos gauti kartu iš vienos stiklinės – patogu.

Tačiau pienas nėra vertinamas kaip būtinas maitinimosi komponentas ir nusprendusieji jo atsisakyti, gali pakeisti jį kitais produktais. Minimalių ar maksimalių leidžiamų pieno vartojimo rekomendacijų nėra, ir daugelis specialistų pataria pieną vartoti taip pat, kaip ir kitus produktus: jeigu nekyla nemalonių reakcijų, pieno suvartoti galima po 2-3 porcijas per dieną.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (9)