Mokyklose daugiau dėmesio reikia skirti ne žinioms, kurias galima rasti google, o gebėjimo mąstyti bei dirbti komandoje ugdymui. Tokiomis mintimis dalijosi Lietuvoje viešėjęs tarptautinių tyrimų OECD PISA vadovas prof. Andreasas Schleicheris. Pasak jo, nebegalime būti tikri, kad tai, ko mokome mokinius šiandien, bus jiems naudinga ateityje.

A. Schleicheris dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiuose habil. dr. Meilės Lukšienės skaitymuose „Lietuvos švietimas: laimingos visuomenės paieškos“, skirtuose naujo laikotarpio švietimo strategijai modeliuoti.

A. Schleicheris – tarptautinių tyrimų PISA vadovas. Praėjusį gruodį paaiškėjo, kad per trejus metus Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo pasiekimai suprastėjo ir yra prastesni už vidutinius.

Pasak A. Schleicherio, Lietuva atsidūrė šalia šalių, kurioms sekasi „ne taip gerai“. Geriausiųjų grupėje Kinija, Pietų Korėja, gerai sekasi, pavyzdžiui, Kanados, Suomijos, Estijos mokiniams.

„Matematikos ar kitų dalykų rezultatai negarantuoja laimės, tačiau PISA tyrimų rezultatai rodo, kad gerai pasiruošusių ir gerai besimokančių vaikų požiūris į mokyklą, į gyvenimą labai skiriasi nuo prasčiau besimokančių vaikų požiūrio“, – kalbėjo A. Schleicheris.

Nekalti to, ką galima rasti google

Savo pasisakyme svečias akcentavo ne turinio žinias, o žmogaus gebėjimą kūrybingai panaudoti tai, ką jis išmoko mokykloje. Štai ir atliekant PISA tyrimą neįdomu, ar vaikai gali atsiminti dalyko turinį.

„Turiu pabrėžti, kad Lietuvos mokiniai, lyginant su kitų šalių mokiniais, iš tiesų labai gerai geba atsiminti tai, ką mokosi mokykloje. Tačiau atsilikdami PISA tyrimą daugiausia dėmesio skiriame tam, kiek mokiniai geba pritaikyti įgytas žinias, jas tinkamai suvokti ir pritaikyti naujose, nepažįstamose situacijose“, – aiškino A. Schleicheris. Jo teigimu, gerų rezultatų pasiekiančios sistemos padeda mokiniams išmokti mokytis. „Manau, kad Lietuvai reikėtų tuos rezultatus atidžiau paanalizuoti“, – kalbėjo PISA tyrimo vadovas.

Pasak profesoriaus, anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad mokiniai mokykloje įgis žinių visam gyvenimui. Laikantis tokios nuomonės, daugiausia dėmesio buvo skiriama turiniui.

„Tačiau dabar situacija jau kita – turinio galima rasti google paieškos sistemoje internete ir mes jau nebegalime būti tikri, kad tai, ko mokome mokinius šiandien, bus jiems naudinga ateityje. Jiems reikia ugdyti gebėjimą mąstyti, gebėjimą dirbti kartu su kitais – tai gerokai svarbiau šiuolaikinėje visuomenėje negu gebėjimai, kurie buvo vertinami gerokai anksčiau“, – sakė A. Schleicheris.

Svarbu, kad tai, ko mokoma mokykloje, derėtų su tuo, ko tikimasi iš būsimųjų studentų universitetuose.

Į 600 mokytojų darbo vietų – 6000 pretendentų

Eksperto teigimu, pinigai negarantuoja laimės, tačiau jie negarantuoja ir sėkmės švietimo srityje – jei sėkmė priklausytų tik nuo pinigų, turtingiausios šalys pasiektų geriausių rezultatų. Tačiau, aiškina jis, nuo švietimo finansavimo priklauso tik 20 proc. šalies švietimo sėkmės – 80 proc. priklauso nuo to, kaip turimi finansiniai ištekliai panaudojami.

A. Schleicherio teigimu, sėkmingai sekasi toms šalims, kurios prioritetą teikia mokytojo darbo kokybei, o ne klasės dydžiui. Esą reikia mokytojų, nuolatos tobulinančių savo gebėjimus, galinčių skirtingai dirbti su skirtingų gebėjimų mokiniais.

Pasak A. Schleicherio, atlyginimas nėra pats svarbiausias aspektas – gerokai svarbiau, kaip mokytojai žiūri į savo profesiją, karjeros galimybes. „Jei 25 m. jaunuolis, pradėjęs dirbti matematikos mokytoju, žinos, kad po 25 metų vis dar dirbs toje pačioje mokykloje tuo pačiu mokytoju, tai greičiausiai jaunuoliui nebus patrauklu“, – kalbėjo jis.

Specialisto manymu, yra daugybė būdų jauniems mokytojams pasiūlyti patrauklias karjeros galimybes. A. Schleicherio žiniomis, Šanchajuje, Singapūre kas dvejus metus keli šimtai valandų skiriama mokytojo profesinei raidai.

Suomijoje mokytojais tampa tik savo srities magistrai – visi universitetai gali atsirinkti geriausius, motyvuočiausius studentus, kurie paskui taptų mokytojais. Štai praėjusiais metais Suomijoje 6000 žmonių pretendavo į 600 mokytojų darbo vietų.

Lietuvoje „atsparių“ mokinių nedaug

Pasak A. Schleicherio, matyti, kad gerėjant socialinei ir ekonominei aplinkai, mokyklai pavyksta pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau net ir prastoje situacijose atsidūrusios kai kurios mokyklos pasiekia gerų rezultatų, ir atvirkščiai – geroje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje veikiančios mokyklos puikių rezultatų nerodo.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse didžiulė praraja tarp puikiai ir prastai besimokančių mokinių. Jų gebėjimas sėkmingai mokytis priklauso ir nuo jų socialinės padėties.

„Tokioje situacijoje ne tik Lietuva. Tokioje situacijose daugybė kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietija“, – sakė profesorius. Štai Lietuvoje gerų rezultatų pasiekia vienas iš penkių mokinių, patiriančių socialinius ir ekonominius nepriteklius. Tokius mokinius specialistai vadina „atspariais“.

Tuo metu kai kuriose Azijos šalyse, Suomijoje tokių mokinių maždaug pusė.

Metimas iš mokyklos ar profesinės – ne išeitis

A. Šleicheris aiškino, kad nei mokinių išmetimas iš mokyklos, nei mažiau pažangių nukreipimas iš vidurinių į profesines nepadeda siekti visiems gerų rezultatų, puikių mokinio pasiekimų ateityje. PISA tyrimai taip pat neįrodo, kad dažnas testavimas padeda pasiekti geresnių rezultatų. Privačios mokyklos retokai pasiekia geresnių rezultatų už valstybės finansuojamas.

„Švietimo sistemos pasikeitė iš esmės. Daugelis pasaulio šalių įrodė, kad, nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės padėties, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų. Tik reikia kitokio požiūrio ir kitaip dirbti. Mokinių pasiekimai nebūtinai priklauso nuo jų socialinės padėties – švietimas gali išlyginti žmonių situaciją ir padėtį, sumažinti socialinius skirtumus“, – sakė svečias.

Eksperto teigimu, svarbu tikėjimas, kad kiekvienas mokinys gali pasiekti gerų rezultatų ugdymo procese. Šalys, pasiekiančios geriausių rezultatų, neskirsto mokinių pagal jų talentus, gebėjimus, socialinę bei ekonominę padėtį.

A. Šleicheris pastebi, kad šiandien skiriasi ir darbo organizavimas. Hierarchinėje sistemoje paprastai švietimo ministras pasako, ką reikia daryti – visi kiti tai įgyvendina. Tuo metu daugelyje Azijos šalių jau vyrauja sistema, kai labiau remiamasi bendradarbiavimo kultūra – mokytojai atskaitingi visiems suinteresuotiems asmenims – kolegoms, tėvams.

Komentarai (10)